Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2009 m. buvo 20,6 procento. Palyginti su 2008 m., jis padidėjo 0,6 procentinio punkto. 2009 m. apie 690 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Skurdo rizikos riba buvo 831 litas per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1746 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja vieni gyvenantys asmenys (46,9%), taip pat asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (46,4%) ir du suaugę asmenys su trimis ar daugiau vaikų (32,9%).

Asmenų, gyvenančių namų ūkiuose, susidedančiuose iš dviejų suaugusių asmenų su trimis ar daugiau vaikų, rizika atsidurti skurde, palyginti su 2008 m., sumažėjo 13,1 procentinio punkto, namų ūkiuose, susidedančiuose iš vieno suaugusio asmens ir išlaikomų vaikų, – 1,9 procentinio punkto. Tokiam sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo nuo 2008 m. pradžios padidėjusios motinystės (tėvystės) pašalpos ir pailgintas jų mokėjimo laikas, taip pat padidėjusios socialinės išmokos vaikams.

Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos 2008 m. sudarė vidutiniškai 2848 litus per mėn. Palyginti su 2007 m., jos padidėjo 14,9 procento. Didžiuosiuose miestuose vieno namų ūkio disponuojamosios pajamos buvo 1,5 karto didesnės nei kaimo namų ūkio.

Namų ūkių išlaidos būstui išlaikyti (mokesčiai už nuomos, elektros, dujų, šildymo, vandens, tiekimo ir kitas komunalines paslaugas, įskaitant kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, būsto paskolos palūkanos) sudarė 12,3 procento disponuojamųjų pajamų.

Gyvenantys žemiau skurdo rizikos ribos namų ūkiai būstui išlaikyti skyrė 28,1 procento disponuojamųjų pajamų. Didžiuosiuose miestuose skurstantys namų ūkiai būstui išlaikyti turėjo skirti 37,5 procento disponuojamųjų pajamų, kaime – 23 procentus.

Atsižvelgiant į namų ūkio sudėtį, didžiausią disponuojamųjų pajamų dalį būstui išlaikyti turėjo skirti skurstantys vieno suaugusio asmens su išlaikomais vaikais namų ūkiai ir vieni gyvenantys asmenys (atitinkamai 33,7 ir 33,2%).

Būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 17 procentų asmenų, be vonios ar dušo – 16 procentų, būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas penktas gyventojas. Ypač skyrėsi būsto kokybė mieste ir kaime. Mieste būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu gyveno 6 procentai asmenų, kaime – 41 procentas, be vonios ar dušo – atitinkamai 6 ir 36 procentai.

Namų ūkiuose, kurie negalėtų susimokėti už savaitę atostogų ne namuose, 2009 m. gyveno 64 procentai gyventojų (2008 m. – 60%), tačiau daugiau kaip pusė iš jų nurodė galintys išvykti atostogauti pas gimines, draugus ar į savo vasarnamį. Galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose neturėjo 37 procentai asmenų.

Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2009 m. balandžio–rugpjūčio mėn. apklausus 5132 namų ūkius, atsitiktinės imties būdu atrinktus naudojantis Gyventojų registru. Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimas Europos Sąjungoje kasmet atliekamas pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) metodiką.