Apranga
Sniego patalai bus šiltesni, jeigu mažylis bus aprengtas kaip svogūnėlis
Baimindamiesi ligų šaltuoju metų sezonu tėveliai neturėtų atsisakyti pasivaikščiojimų su mažaisiais gryname ore. Tik reikia tai daryti “su galva”. Kaip rengtis, kad šaltukas nekąstų?
Kiek laiko mažylis turėtų praleisti lauke žiemos metu, priklauso nuo mažylio amžiaus, oro temperatūros, drėgmės bei vėjo. Žiemos metu pirmąją naujagimio kelionę į lauką planuokite maždaug po dviejų savaičių, jei temperatūra lauke minusinė – jo pirmą mėnesį geriau ten ir nevežti. Prie žemesnės temperatūros mažylį iš pradžių pratinkite namie – šilčiau aprengtą paguldykite gerai išvėdintame kambaryje – iš pradžių 15 min., vėliau laiką ilginkite. Lygiai taip pat pamažu pratinkitės pabūti ir lauke, neišeikite pirmąsyk kelioms valandoms.
Šaltis, vėjas ir drėgmė
Naujagimis negali būti vežamas į lauką, jei spaudžia daugiau nei 5–7 laipsnių šaltukas, tačiau jeigu oras sausas ir nėra vėjo, galima pasivaikščioti ir esant dešimties laipsnių šalčiui.
Einant į kiemą su vyresniais vaikučiais, atkreipkite dėmesį, kokio stiprumo ir krypties vėjas – jo saugotis reikėtų labiau nei šalčio. Pats šalčiausiais – šiaurės rytų vėjas. Jeigu tokios krypties vėjo greitis siekia keletą metrų per sekundę, į kiemą geriau neiti, nes tada peršalti galima ir esant nulinei oro temperatūrai. Šalčio poveikį sustiprina ne tik vėjas, bet ir drėgmė. Į kiemą mažyliams nepatariama eiti ir jeigu yra labai drėgna arba staiga smarkiai pradėjo šalti – nieko neatsitiks, jei dieną kitą vaikas praleis namie. Jeigu lauke tik lynoja arba sninga, į lauką eiti galima. Klastingiausia yra saulėta žiemos diena, kai dangus žydras ir atrodo, kad lauke gana šilta. Iš tiesų tos įspūdis apgaulingas – lauke šalta, tad eikite pasivaikščioti trumpam ir šiltai apsirengę. Geriausias laikas pasivaikščioti žiemą – vidurdienis.
Aprengti nei per šiltai, nei per šaltai
Rūpestingos mamos, kurios baiminasi, kad žiemą lauke mažylis nesušaltų, dažnai persistengia – aptūloja tiek, kad vaikas vos įstengia pajudėti. Taip rengdamos mažylius mamos padaro meškos paslaugą – vaikas perkaista, o suprakaitavęs ir staiga atšalęs – suserga. Mažylį patariama rengti “svogūno principu” – apvelkant keletą ne itin storų rūbelių. Tarp kelių drabužėlių sluoksnių esantis oras gerai sulaiko šilumą, o jei mažyliui bus per šilta, vieną rūbelį bus galima nuvilkti.
X Jau vaikštančius mažylius, kurie lauke mėgsta aktyviai dūkti, geriau rengti šiek tiek lengviau. Pirmas “svogūno” sluoksnis turi būti medvilninis, antras – minkštos vilnos drabužiai (vilnos pluošte yra daugiausiai šilumą izoliuojančio oro, ji greitai sugeria ir vėl išgarina drėgmę, taigi mažylis nesuprakaituoja). Viršutinis sluoksnis – striukė ar kombinezonas – iš nepralaidžios vėjui ir drėgmei medžiagos. Kombinezonas geriau sulaiko šilumą nei kelnytės ir striukė atskirai. Be to, neprilįs sniego. Saugant nuo sniego rankas ir kojas, striukės ar kombinezono rankovių galuose turi būti įvertos gumutės, kurios suspaustų pirštinių viršų, o kelnių apačia apgobtų batukus. Mažylio rankutės taip pat turėtų būti tinkamai apsaugotos nuo šaltuko: pirmas sluoksnis – vilnonė pirštinaitė, antras – neperšlampama pirštinė.
Verta turėti atsargines pirštines, nes dažniausiai jos nuo sniego sušlampa, o šlapiose pirštinėse rankoms ne tik nemalonu, bet ir šalta. Labai svarbu tinkamai parinkti kepurę. Mažiesiems reiktų dėvėti dvi kepurytes – pirmą medvilninę arba šilkinę, o antrą – minkštos vilnos. Šiek tiek vyresniems pakanka ir vienos šiltos kepuraitės. Itin patogu dėvėti kepurę, kuri numegzta kartu su apykaklaite, atstojančia šaliką. Jei dėvite šaliką atskirai, jokiu būdu neriškite jo sulig vaiko nosimi. Jis tik trukdys vaikui kvėpuoti, sudrėks, todėl mažylis gali nušalti skruostus ir smakrą.
X Dar nevaikštančius mažylius reikia aprengti šilčiau – juk vežimėlyje jie nejuda, todėl gali greičiau sušalti. Žiemą kūdikio vežimėlis turi būti su gaubtu – jis apsaugos nuo vėjo ir kritulių. Svarbu gerai apšiltinti vežimėlio dugną – čia turi būti čiužinukas, ant jo dar galima patiesti ir vilnonį pledą ar kailį (pvz., avikailį). Ypač gerai šilumą sulaiko specialūs izoliaciniai kilimėliai, kurių rasite bet kurioje turistinių prekių parduotuvėje.
Jei mažylis vėžinasi rogutėse, ant jų taip pat būtina patiesti apklotą. Pasivažinėjimai rogutėmis turėtų būti trumpi ir tik sausu ir nevėjuotu oru. Aprengtą kombinezonu kūdikį dar galima susukti į vilnonę antklodę. Kūdikiui, gulinčiam vežimėlyje po antklode, pakaks plonos vilnos pirštinaičių. Prieš eidami į lauką, kūdikį pamaitinkite – kad šaltu oru būtų palaikoma kūno šiluma, reikia daug kalorijų. Neleiskite vaikui rogutėse užmigti. Ar mažyliui nešalta, geriausiai tikrinti užkišus ranką už kepurėlės ar apykaklės – šios vietelės turi būti šiltos. Tačiau jeigu galvytė ar nugarytė suprakaitavusios – tai ženklas, kad vaikučiui per karšta, todėl metas baigti pasivaikščiojimą ir keliauti į namus.
Suprakaitavusį mažylį namie iš karto perrenkite sausais drabužėliais.
Geri batukai – pusė šilumos
Geriausi batukai žiemą – natūralios odos, viduje su natūraliu kailiu, tačiau jie nepigiai kainuoja. Jeigu nėra galimybių įsigyti tokių batukų, rinkitės pagamintus iš atsparios vandeniui medžiagos, gerai, jei bent kailis būtų natūralus, nes sintetinis skatina kojų prakaitavimą. Geriau rinktis batukus storu padu, kad šaltis nesiskverbtų nuo įšalusios žemės.
Atkreipkite dėmesį ir į batukų vidpadį, jeigu avalynė nėra pačios aukščiausios kokybės, jį galima pakeisti į storesnį vilnonį ar į specialų vidpadį su drėgmės nepraleidžiančiu apatiniu sluoksniu, panašiu į aliuminio foliją ir vilnone viršutine dalimi. Tokius vidpadžius galima įsigyti avalynės parduotuvėje, tik gali tekti išsikirpti reikiamą dydį. Batukai turėtų būti šiek tiek laisvi, kad šaltesniu oru galima būtų dėvėti vilnones kojines, kad nespaustų kojytės. Jei kojų pirštų galai suspausti, jie gali nušalti net ir kai nelabai šalta. Kad batai ilgiau laikytų ir nepraleistų drėgmės, juos impregnuokite specialiomis priemonėmis.
Jei vis dėlto sušalo
Išėję pasivaikščioti nuolat patikrinkite, ar mažyliui nešalta. Tai suprasite palietę nosytę, skruostukus arba rankytes. Jos turi būti vėsios, bet nešaltos. Jei mažylio oda pasidaro blyškiai pilkšva ar vaikas atrodo mieguistas – tai pavojingi sušalimo požymiai:
Kai nuo šalčio išberia
Alerginė reakcija, kylanti pabuvus šaltyje, mediciniškai vadinama šalčio dilgėline. Vaikai iki ketverių penkerių metų šia liga serga retai, dažniau ji pasitaiko vyresniems – ypač jei šalčiui alergiški mama ar tėtis. Beje, mažyliai dažnai serga tokia ligos formą, kai sudėtinga tiksliai nustatyti, dėl ko jų organizmas tokiu būdu reaguoja į šaltį. Apie šalčio dilgėlinę dažniausiai pradedama kalbėti, kai kieme spusteli šaltis, tačiau ši bėda gali užklupti ir esant pliusinei oro temperatūrai, jei lauke drėgna ir vėjuota. Beje, kuo stipresnis vėjas, tuo alergija greičiau išprovokuojama, net ir nejaučiant smarkaus šalčio poveikio.
Kas išduoda alergiją šalčiui
Kaip nustatyti
Jeigu kyla nors menkiausias įtarimas, kad mažylį kamuoja alergija šalčiui, būtina alergologo konsultacija, nes šią ligą, kaip ir kiekvieną kitą, reikia gydyti. Laukti, kol alergija pati savaime praeis – negalima: liga gali pradėti progresuoti, keisti savo formą, darytis pavojingesnė.
Šalčio alergijos diagnozę gydytojas patikrina ledo (šalčio) mėginiu, kai indelyje esantis ledo gabalėlis dedamas dilbio srityje ir palaikomas tam tikrą laiką. Jeigu reakcija teigiama, kontakto vietoje iškyla pūkšlė. Šį iš pažiūros paprastą testą gali atlikti tik gydytojas – tik jis tiksliai galės nustatyti diagnozę ir, jei būtina, skirti tam tikrų vaistų.
Suvaldyti sunku
Šalčio alergija sunkiai pasiduoda gydymui. Kaip ir kitų alerginių ligų atveju, pati efektyviausia priemonė – stengtis išvengti alergeno, šiuo atveju – šalčio.