Žindyti gali visos, išimtys – labai retos. Dažniausiai žindymo sunkumų kyla dėl nežinojimo arba susikurtų mitų.

Žindymo režimas

Žindomam mažyliui nėra jokio reikalo nustatyti maitinimo režimo. Leiskite žįsti tiek, kiek jam norisi, duokite kūdikiui krūtį, vos tik jis suniurzga. Iškart po gimimo pradėkite jį pratinti prie krūties ir duokite ją žįsti kuo dažniau – iki 20 ar net daugiau kartų per parą. Kuo dažniau kūdikis žįs krūtį, tuo greičiau ji pradės gaminti pakankamą kiekį pieno. Jei jūs maitinsite nesilaikydama režimo, nenutraukinėsite pieno po maitinimo ir leisite mažyliui žįsti, kiek jis nori, krūtys pradės gaminti tiek pieno, kiek reikia jūsų mažyliui.

Mažai patirties turinčiai mamai išties gali pasirodyti, kad kūdikis nuolat nori valgyti ir “kabo ant krūties”. Tačiau tai visiškai normalu. Kai kurie kūdikiai prašo krūties kas valandą! Pirmieji naujagimio žindymai yra dažni ir gana trumpi. Ir nereikia stengtis žindyti ilgiau, kad ilgesniam laikui būtų sotus, nes tuomet kūdikis ir nugraužia spenelius iki kraujo. Nurimkite –  žindymo ritmas tikrai nusistovės vėliau.

Per mažai pieno?

Kai mažylis nuolat prašo krūties, gali kilti abejonių, ar jam netrūksta pieno. Ypač jeigu kūdikį tik ką pamaitinote, o po 20 minučių jis ir vėl reikalauja krūties. Gydytojai vis dažniau susiduria su tuo, kad jaunos mamos, ypač susilaukusios pirmojo vaikelio, ne visuomet įvertina, kiek yra pieno iš tikrųjų, nes nežino, kiek jo turi būti, kiek vaikas turi valgyti.

Tarkim, po gimimo kūdikis “numeta” apie 10 proc. savo svorio, tačiau po dviejų savaičių jis vėl būna toks pat. Nuo tada svoris turi didėti – ir jei nedidėja ar mažėja, pirmiausia įvertinkite maitinimą. Jei kūdikio svoris didėja normaliai (nuo antrosios savaitės išnešioto naujagimio svorio didėjimo greitis – 10g/kg svorio per dieną), jei jis gerai nusiteikęs, gerai miega, normaliai tuštinasi ir šlapinasi, net jei mažylis, atrodytų, prie krūties būna labai trumpai – viskas yra gerai.

Neprivalgius – mišinukas?

Pasiskaičiusios senos literatūros ar prisiklausiusios močiučių patarimų apie tai, kad intervalai tarp maitinimų turi būti ne dažnesni nei trys valandos, mamos gali padaryti išvadas, kad dažniau krūties reikalaujantis mažylis neprivalgo, alksta, vadinasi, reikia jį primaitinti mišinukais. Tačiau tai klaidinga nuostata. Jei norite kūdikį maitinti krūtimi ilgai, jokiu būdu neprimaitinkite jo pieno mišiniais. Iš buteliuko pamaitinti naujagimiai neretai atsisako krūties, prisivalgęs mišinuko mažylis užmiega, o mamos organizmas gauna signalą, kad pieno nebereikia pagaminti daugiau. Taigi per kitą maitinimą vaikas gal iš tikrųjų neprivalgys ir jį vėl teks primaitinti. Todėl per keletą mėnesių, o gal net savaičių, visiškai pereisite prie dirbtinio maitinimo mišinukais, nes pieno gaminsis vis mažiau, kol galų gale jo gamyba apskritai liausis. Taigi verčiau tiesiog dažniau žindykite. Tik taip priversite savo organizmą pagaminti tiek pieno, kiek reikia jūsų vaikui. Beje, antrą trečią savaitę po gimdymo pieno gali šiek tiek sumažėti – tai laikina laktacijos krizė, kai tvarkosi hormonai. Šios krizės ištinka šeštą septintą dieną, apie trečią, šeštą savaitę bei kas pusantro mėnesio.

Maistas ir skysčiai skatina laktaciją?

Visos moterys yra girdėjusios, tačiau niekas moksliškai neįrodė, kad chalva, kmynai ar riešutai skatina pieno gamybą. Tai iš tiesų yra mitas. Šie produktai valgomi tam, kad mama norėtų gerti, kad atsirastų troškulys. Manoma – jei ji daug geria, gaminasi daug pieno. Suprantama, kad maitinanti mama turi gerti arbatos, pieno, stiklinę sulčių per dieną – bet tiek, kiek reikia kiekvienam normaliam žmogui. Žindanti mama turėtų gerti tik tiek, kad nejaustų troškulio. Ir reikėtų žinoti: jei laktacija vyksta, pienas net ir negeriant kibirais vis tiek gaminasi ir gaminsis. Tiesiog kai moteris negeria skysčių, ji išsenka, jos būklė pablogėja, ji gali pradėti karščiuoti.

Neima krūties – žindymui sudie?

Jei mažylis nenori imti krūties, reikia pagalvoti, kodėl taip yra. Būtina įvertinti, kokia mamos krūtis, koks spenelis, gal jis plokščias, įtrauktas į vidų, gal labai kietas, gal ištinęs, ir vaikas negali apžioti. O gal pieno skonis jam nepatinka. Kartais vaikų savijauta pasikeičia pradėjus dygti dantims. Reikia visa tai apsvarstyti, ypač jei mažylis jau žindo ir staiga nustojo.

Negalima nuleisti rankų ir iš karto siūlyti buteliuko – tai būtų lengviausias, bet kūdikiui netinkamiausias kelias. Būtina prie vaiko derintis, pasitelkus kantrybę ir reikiamas priemones. Jei spenelis ištinęs, galima bandyti dėti ledo. Jei krūtis labai kieta ir pienas neišbėga, reikėtų pačiai iš pradžių nutraukti jo šiek tiek ranka, kad suminkštėtų laukelis, ir tik tuomet duoti vaikui. Jei spenelių forma nepalanki žindymui, reikėtų dar prieš gimdymą juos paruošti. Bet daugeliu atvejų, jeigu jie taip susiformavę, sudėtinga ką nors pakeisti. Todėl galima bandyti mažylį maitinti su antspeniais. Svarbu ir tinkamą žindymo padėtį surasti – tai taip pat neretai pagelbėja.

Žindymas labai individualus dalykas, tad, deja, vienintelis stebuklingas patarimas čia nepagelbės, bet yra daug gudrybių, kurias mamos išmoksta, jeigu tik nori.

Nusitraukti po kiekvieno maitinimo?

Vienareikšmiško atsakymo nėra. Tačiau dažniausiai pieno gamybą mažylis pamažu sureguliuoja pats. Vis dėlto kai kurioms mamoms žindymo pradžioje pieno gamyba vyksta per daug audringai. Tokiu atveju pieną reikia nutraukti. Per keletą dienų ar savaičių šie dalykai paprastai susireguliuoja ir tikrai nereikės viso žindymo metu nuolat pieno nusitraukinėti. Laikui bėgant pieno gaminama tiek, kiek mažyliui reikia.

Atsisakyti skanėstų?

Plačiai paplitusi nuomonė, kad maitinanti krūtimi mama turi atsisakyti gurmaniško maisto, neragauti skaniausių patiekalų per pokylius. Tačiau tai nėra tiesa, iš esmės ji gali valgyti viską, tik reikėtų atsisakyti alergiją sukeliančio maisto, alkoholio.

Po cezario pjūvio nepavyks žindyti?

Dėl nuskausminamųjų poveikio, kraujo netekimo, nusivylimo moteris gali jaustis silpnesnė nei po natūralaus gimdymo. Tokią moterį reikėtų padrąsinti, kad ji gali žindyti. Iš karto po pjūvio mažylis priglaudžiamas prie motinos, netgi tuomet, jei ji “užmigdyta”, o juo labiau jei operuojama taikant vietinę nejautrą. Operacijos metu leidžiami antibiotikai yra saugūs ir po jų žindyti nedraudžiama.

Žindyti tik iki pirmų dantų?

Mamos bijo, kad “dantuotasis” mažylis kandžiosis. Tačiau taip būna retai. Taisyklingai žįsdamas krūtį kūdikis, net ir pilna burna dantukų, nekandžios spenelio, nes jis pienuką traukia liežuviu.

Peršalusi mama užkrės mažylį?

Neverta jaudintis, jei šiek tiek pakilo temperatūra, perši gerklę ar imate šniurkščioti nosimi. Kūdikis negali užsikrėsti virusu per mamos pieną – infekcija plinta oru ar per neplautas rankas. Be to, su pienu mažylis gaus sirguliuojančios mamos organizme besigaminančių antikūnų, kurie kūdikiui padės apsisaugoti nuo užkrato. Labiausiai mamos pienas saugo būtent nuo tos ligos, kuri sugriebusi ją pačią. Savaime suprantama, kol mama visiškai pasveiks, jai teks vengti bučinukų su mažyliu, dažniau plautis rankas, tačiau ūminė kvėpavimo takų infekcija – ne ta priežastis, dėl kurios reikėtų nutraukti žindymą. Mama savo pienu maitinti negali tik sirgdama itin sunkiomis ligomis.