Daugelio žinomų sportininkų, menininkų, medikų, verslininkų vaikai, siekiantys profesinių aukštumų toje pačioje srityje kaip ir tėvai, tampa ne mažiau garsūs nei gimdytojai, o neretai juos ir pranoksta. Taigi kuo ypatinga antroji karta – paveldėtais gabumais ar stipriu užnugariu?

Mūsų krepšinio rinktinei Londono olimpiadoje pirmą kartą nepatekus į olimpinių žaidynių pusfinalį, viltys dėl medalių Rio de Žaneire (čia vyks kita olimpiada), taip pat Europos ir pasaulio čempionatuose jau siejamos su jaunąją karta. Įdomu, kad tarp jaunųjų sportininkų – nemažai legendinių krepšininkų atžalų, puikiu žaidimu sublizgėjusių Europos jaunučių bei jaunių, taip pat pasaulio jaunimo čempionatuose.
Kai kalbama apie jaunuosius krepšininkus, bene dažniausiai minima Sabonių pavardė. Du iš trijų vieno geriausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Arvydo Sabonio sūnūs jau puikiai pažįstami ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje. Dvidešimtmetis Tautvydas, iki šiol atstovavęs Ispanijos Malagos „Unicaja“ klubo antrinei ekipai „Clinicas Rincon“, su Lietuvos vaikinų rinktine yra iškovojęs Europos jaunučių, Europos jaunių, Europos jaunimo ir pasaulio jaunimo čempiono titulus. Tėčio bei brolio pėdomis seka ir jauniausias A.Sabonio sūnus šešiolikmetis Domantas. Užsienio krepšinio ekspertai jį vadina viena didžiausių Europos jaunųjų krepšinio žvaigždžių.
Šią vasarą į Lietuvos šešiolikmečių rinktinę buvo pakviestas dar vieno legendinio Lietuvos krepšininko Gintaro Einikio sūnus Aidas. Tėvo pėdomis bandė sekti ir Rimo Kurtinaičio atžala, tačiau įspūdingu žaidimu nepasižymėjo.
Beje, garsių mūsų krepšininkų sūnūs yra pasirinkę tuos pačius numerius, su kuriais daugybę pergalių iškovojo jų tėvai. Akivaizdu, kad net nejausdami tiesioginio savo gimdytojų spaudimo vaikai stengiasi pasiekti ne mažiau, nei pavyko jų tėvams.
Viena vertus, garsių žmonių vaikams norint prasiskinti kelią tenka įdėti mažiau pastangų, nei jų reikėjo tėvams. Mat vienoje ar kitoje srityje daug pasiekę tėvai gali perduoti vaikams savo sukauptą patirtį, jau nuo mažų dienų padėti atsiskleisti gabumams. Be to, ir pati aplinka, kurioje auga vaikas, formuoja jo polinkius. Prie sėkmės dar stipriai prisideda paveldėti gabumai. Kita vertus, įžymybių vaikams nuolat tenka įrodinėti, kad tai, ko pasiekė, yra tik jų pačių juodo darbo rezultatas, o ne tėvų protekcija. Be to, tenka atlaikyti nuolatinį lyginimą su tėvais.

Pramintu keliu eiti lengviau

Jaunosios krepšinio kartos atstovas Rokas Giedraitis, priklausantis Šiaulių komandai „ABRO-Universitetas“ ir su Lietuvos vaikinų jaunimo rinktine pernai iškovojęs pasaulio čempiono titulą, o iš Slovėnijoje šią vasarą vykusių Europos jaunimo pirmenybių parsivežęs aukso medalį, neslepia norintis įrodyti, kad gali pasiekti daugiau nei jo tėvas Robertas Giedraitis. Tačiau tai padaryti nėra labai lengva, nes Rokui reikia nuolat aiškintis, jog į jaunimo rinktinę pateko ne dėl to, kad jo tėtis – buvęs krepšininkas ir vienas iš vaikinų iki dvidešimties metų rinktinės trenerių. „Tokių kalbų, kad į rinktinę patekau tėčio dėka, nuolat girdžiu. Nors pirmiausia pakvietė mane, tačiau turiu dirbti dvigubai daugiau, kad įrodyčiau, jog visko pasiekiau savo jėgomis“, – dėsto Rokas.
Vis dėlto jaunasis krepšininkas pripažįsta, kad jam treniruotis yra šiek tiek lengviau nei komandos draugams, nes patarimų gauna dar ir namie. Robertas Giedraitis pasakoja, kad dažnai su sūnumi analizuoja rungtynių vaizdo įrašus, pataria, kaip ištaisyti klaidas. „Vaikams lengviau eiti tėvų pramintu keliu, todėl gali ir daugiau pasiekti. Juk vaikai paveldi ne tik genus, bet ir nuo mažų dienų matydami, kuo gyvena tėvai, patys užsikrečia ta veikla“, – neabejoja Lietuvos vaikinų jaunimo rinktinės treneris.
Jis sako, kad Roko skatinti žaisti krepšinį nereikėjo. Tėtis pirmoje klasėje tik pasiūlė nueiti į treniruotę, o vėliau vaikinas pats degė noru žaisti.
Garsi operos solistė Irena Milkevičiūtė taip pat teigia, kad dukrai, ne mažiau žinomai operos dainininkei Asmik Grigorian, muzikos nebruko. „Paskatinom tik lankyti muzikos mokyklą, nes muzikuojant geriau sekasi kiti dalykai. Tačiau augdama dainininkų šeimoje ji natūraliai atsistojo ant tų pačių bėgių“, – mano I.Milkevičiūtė.
Lietuvos operos primadona pabrėžia, kad tiek ją, tiek dukrą žeidžia požiūris, jog daug pasiekusių žmonių vaikai išgarsėja tik dėl pavardės arba yra tėvų prastumiami. „Galbūt kitose srityse tai įmanoma, tačiau publikai per jėgą nieko neįkiši. Žiūrovai priima tik talentingus solistus, artistus“, – tvirtina I. Milkevičiūtė.
Vis dėlto, operos solistės žodžiais, jeigu Dievulis nepagailėjo talento, augant tinkamoje aplinkoje, vaikų kelias į profesines aukštumas gali būti trumpesnis. Štai ponia Irena mokytis muzikos pradėjo tik sulaukusi keturiolikos metų, o Asmik – nuo penkerių. Be to, jau pati namų aplinka formavo A.Grigorian muzikinį skonį.

Tėvų ant pjedestalo užkeltas vaikas spindės trumpai

Nors daugelis dainininkų, aktorių, dailininkų tvirtina, kad vaikus stengiasi atkalbėti nuo meno, vis dėlto tarp menininkų yra itin daug šeimų dinastijų, kurias garsina ir tėvai, ir vaikai. Štai žymaus pianisto ir dirigento Rimo Geniušo sūnus, taip pat pianistas, Petras Geniušas koncertuoja garsiausiose pasaulio salėse. Nuo tėčio ir senelio neatsilieka Lukas Geniušas – prestižinių pianistų konkursų laureatas, rengiantis rečitalius daugelyje Europos salių.
Žinomo Lietuvos aktoriaus bei režisieriaus Olego Ditkovskio ir rusų aktorės Tatjanos Liutavejos dukra Agnė Ditkovskytė jau išgarsėjo kaip kino aktorė.
Paskui aktorių ir televizijos laidų vedėją Vytautą Šapranauską į televiziją pasuko ir jo sūnus Gytis. Šiuo metu ne ką mažiau nei tėvai matomi jaunosios kartos aktoriai Vytautas Rumšas jaunesnysis, Jokūbas Bareikis, Balys Latėnas. Brolių aktorių Arūno ir Gedimino Storpirščių atžalos taip pat pasirinko teatro sceną. Ainis (G.Storpirščio sūnus), kuriantis teatro judėjime „No teatre“, šiemet buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausias metų jaunasis menininkas, A.Storpirščio sūnus Simonas vaidina Valstybiniame jaunimo teatre.
Mediko specialybė – dar viena iš kartos į kartą perimama profesija. Beje, vaikai dažnai pasirenka net sritį, kurioje dirba jų tėvai. Pavyzdžiui, garsaus kardiochirurgo, buvusio ilgamečio VUL Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro direktoriaus profesoriaus Vytauto Sirvydžio dukra Daina Liekienė dirba kardiologe. Gydytojos Danguolės Vasiliauskienės, vienos pirmųjų akupunktūrininkių Lietuvoje, ir Juozo Vasiliausko, žinomo fitoterapeuto, sūnus Audrius taip pat gilinasi į gydymą vaistažolėmis.
Širdies chirurgė Giedrė Uždavinytė-Šemetienė dirba kartu su tėčiu, žinomu kardiochirurgu profesoriumi Giedriumi Uždaviniu. „Dabar tėtis patenkintas, kad gali man perduoti savo patirtį, tačiau sužinojęs, jog pasirinkau širdies chirurgiją, ilgai tam priešinosi. Sakė, kad tai nemoteriška, nes labai sunki specialybė“, – prisimena G.Uždavinytė-Šemetienė.
Nors jai ši sritis įdomi, be to, būdama labai užsispyrusi norėjo tėčiui įrodyti, kad ir ji gali operuoti, tačiau nesijaučia galinti pasiekti tiek, kiek garsusis profesorius.
G.Uždavinytė-Šemetienė pasakoja, kad visas keturias savo dukras G.Uždavinys dažnai vesdavosi į ligoninę, tad nuo mažų dienų širdies chirurgei atrodė žavūs specifiniai kvapai, įdomu būdavo klausytis ligonių istorijų. Be to, matydama abiejų tėvų medikų pavyzdį, natūraliai pasirinko mediciną, kaip ir dar dvi jos seserys.
„Tėvų pavyzdys ir patirtis gali būti didelis atspirties taškas sekant jų pėdomis, tačiau labai svarbu ir tai, kiek pats žmogus nori dirbti, ar turi tam gabumų. Tėvų ant pjedestalo užkeltas gali trumpai sublizgėti, tačiau gyvenimas labai greitai parodo, ko iš tiesų esi vertas“, – neabejoja VUL Santariškių klinikų širdies chirurgė.

Tėvams svarbu perteikti patirtį atžaloms

G.Uždavinytės-Šemetienės mintims pritaria ir Seimo Audito komiteto narys Andrius Mazuronis, į politiką pasukęs paskui tėtį, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ Seime seniūną Valentiną Mazuronį. „Rinkėjai nusprendžia, ar jiems tinka politiko skleidžiamos idėjos, ar ne. Tad net įtakingiausi tėvai politikoje negarantuoja sėkmės. Be paties vaiko užsidegimo ir noro nieko nepavyks pasiekti“, – svarsto A.Mazuronis.
Jis prisimena, kad nuo mažų dienų matydamas tėtį, dalyvaujantį politikoje, tiesa, anuomet Šiaulių taryboje, ir pats užsidegė noru priiminėti sprendimus, dalyvauti visuomeninėje veikloje. Tad dar mokydamasis mokykloje priklausė jauniesiems liberalams.
Vis dėlto kalbų, kad jį už ausų traukia tėvas, Seimo narys girdėjo ne kartą. Jam nuolat reikia kovoti ir su požiūriu, kad kalba ne tėčio žodžiais, o dėsto savo požiūrį. Žurnalistai taip pat dažnai painioja sūnų su vyresniuoju Mazuroniu, o rinkėjams dar sunkiau atskirti, už katrą Mazuronį balsuoja. Tad per 2008 m. vykusius Seimo rinkimus A.Mazuronio sėkmę labiau lėmė žinoma pavardė nei jo nuveikti darbai.
Į didžiąją politiką buvo pasukęs ir europarlamentaro Justo Vinco Paleckio sūnus Algirdas, tačiau šiandien jis labiau žinomas dėl prieštaringų pažiūrų, o ne kaip talentingas politikas.
Nors daugelis tėvų teigia sąmoningai nekreipiantys ir tuo labiau nespaudžiantys vaikų sekti jų pėdomis, vis dėlto išlaikomos tradicijos dirbti toje pačioje srityje ne vieną pamalonina ir džiugina, kad sukauptas žinias galima perduoti šeimos nariui.
O štai verslininkai, norėdami išlaikyti sukurtą verslą šeimos rankose, stengiasi įtraukti vaikus į plėtojamą veiklą. Tad jau ir Lietuvoje yra nemažai verslininkų, perėmusių į savo rankas tėvų įkurtos įmonės vairą. Štai AB „Žemaitijos pienas“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas vienos iš įmonių grupei priklausančios bendrovės „Klaipėdos pienas“ generalinio direktoriaus kėdę patikėjo dukrai Ritai Pažemeckaitei. „Megrame“ įmonių grupės prezidento Juozo Magelinsko sūnus Šarūnas vadovauja bendrovei „Megrame langai“. Įmonei „Alna“, kurią prieš daugiau nei dvidešimt metų įkūrė Valentinas Milaknis, dabar vadovauja jo sūnus Tomas.