Bet kurioje civilizuotoje šalyje žlugęs projektas vadinamas žlugusiu, tačiau Lietuvoje, net statant ne sodo namelį, o atominę elektrinę, tai vadinama proceso pradžia.

Paaiškėjus, kad tapti naujos Lietuvos atominės elektrinės strateginiu investuotoju panoro vos viena įmonė pasaulyje – Korėjos bendrovė “Korea Electric Power Corp.”, bet ir ji pasitraukė, premjeras Andrius Kubilius ėmė džiūgauti tokiu dideliu Energetikos ministerijos nuveiktu darbu.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas džiūgavo iš paskos, o premjeras net pabrėžė, kad nepavykusio projekto vadovu – ministru – jis “visiškai pasitiki”.

Vakar jau džiūgavo energetikos viceministras Romas Švedas, prabilęs, kad viskas apie naujus jėgainės statybų investuotojus paaiškės jau po Naujųjų, nors per metus to nesugebėta išsiaiškinti.

„Respublika“ rašo:

„Šis išsiaiškinimas bus efektyvus, matyt, todėl, kad Energetikos ministerijoje jau prisiminti net bolševikiniai stachanovietiški užmojai.

“Kandidatų skaičius neribojamas, interesą mes turime nuo pat proceso pradžios. Mes kalbėsimės su visais. Plieną reikia kalti, kol karštas, kol yra visų regioninių partnerių parama, mes nedelsdami pradedame darbą, – revoliucingai vakar Seime kalbėjo R.Švedas. – Mes turime neprarasti laiko ir Kalėdų periodą išnaudoti informacijos apibendrinimui, konsultacijas pradėsime nuo sausio, manau, kad tai yra poros trejeto, daugiausiai keturių mėnesių klausimas. Mes tada žinosime, ar projektas domina potencialius investuotojus”.

R.Švedas kiek praskleidė strateginių investuotojų medžioklės paslaptį ir paaiškėjo, kad Lietuvos iškeltus reikalavimus atitiko penkios, tačiau savo atsakymus pateikė dvi įmonės.

Kartu viceministras pridūrė, kad didelių įmonių energetikos pasaulyje “yra daugiau nei dešimt, o technologijų gamintojų – labai daug”.

Kaip rašo „Respublika“, viceministras R.Švedas vakar patvirtino, kad itin brangi naujo branduolinio reaktoriaus statyba neišspręstų Lietuvos energetinių problemų.

Dabar valstybė apie 80 proc. visos elektros importuoja iš Rusijos, o pastačius naują jėgainę ši priklausomybė sumažėtų tik 30 proc.

A.Kubiliaus pradėtas kalbas apie žlugusį, bet nesužlugdytą atominį projektą vakar tęsė ir Seimo Atominės energetikos komisijos pirmininkas Rokas Žilinskas.

“Komisija įsitikino, kad projektas nežlugo, mes tebeturime regioninius partnerius, Europos Komisijos paramą ir turime galimybę derėtis su visais potencialiais strateginiais investuotojais”, – sakė R.Žilinskas.

Iš kur gauta informacija apie “regioninių partnerių” ar Europos Komisijos paramą Lietuvos atominiam projektui, R.Žilinskas nepaaiškino, tačiau kol kas žinoma tik tai, kad ši parama tėra simbolinė.

Seimo opozicijos lyderis Algirdas Butkevičius “Respublikai” teigė, kad Lietuva nėra kreipusis į ES prašydama, kad mūsų amžiaus statybos būtų įtrauktos į strateginių projektų sąrašą.

Seimo Atominės energetikos komisijos narys Kęstutis Daukšys įsitikinęs, esą prasidėsiančios tiesioginės derybos su strateginiais investuotojais būtų nepalankios Lietuvai. Parlamentaro teigimu, jeigu iš varžybų dėl mūsų atominių statybų pasitraukė geriausią pasiūlymą pateikę korėjiečiai, kiti investuotojai siūlys tik prastesnes sąlygas.“

Zigmantas Balčytis – Europos Parlamento narys:

Investuotojo konkursas, švelniai tariant, nepavyko. Mes turėjome siekį kaip nedidelė valstybė išlikti atominės energetikos šalimi, bet, deja, regioniniai partneriai turi savo planus, apie kuriuos mes turbūt ne visada ir žinome.

Dabar premjeras A.Kubilius ir ministras A.Sekmokas kalba apie tiesiogines derybas su strateginiais investuotojais, tačiau aišku, kad tai neduos teigiamo rezultato.

Man sunku pasakyti, kodėl su visuomene vis dar žaidžiamas toks žaidimas, nes iki šiol nėra nutraukta slaptumo skraistė nuo jau pasibaigusių nesėkmingų strateginio investuotojo paieškų. Keista ir tai, kad iki šiol nėra duomenų, jog Vyriausybė dėl elektrinės statybos būtų kreipusis į Europos Komisiją.

Tokie projektai, kai objektams ketinama skirti dešimtis milijardų litų iš valstybės biudžeto, privalo būti skaidrūs. Kam reikalinga tokia migla – sunku pasakyti.

Prieš pusmetį dar buvau gana didelis atominės energetikos šalininkas, bet per tą trumpą laiką daug kas pasikeitė. ES jau garantavo, kad po dešimties metų galėsime rinkos kainomis pirkti elektrą ir dujas, tad mūsų naujasis reaktorius tikrai negalėtų konkuruoti.

Juo labiau kad į ES rinką su pigia elektros energija ketina išeiti ir Rusija, statysianti atominę elektrinę Kaliningrado srityje, kažką planuoja Baltarusija ir net ta pati Lenkija.

Taip, Lenkijos premjeras lyg ir yra išreiškęs paramą mūsų naujai atominei elektrinei, tačiau visada svarbu planuojant tokius objektus galvoti, iš ko tai bus finansuojama.

Lenkai turbūt tik iš mandagumo vis remia Lietuvą. Solidarumas yra solidarumas, bet nacionaliniai interesai visuomet yra svarbiausi. Bene visos Europos valstybės jau yra deklaravusios savo nacionalinius energetinius interesus, ką Lietuvai jau reikėjo seniai žinoti.

„Vilniaus diena“ praneša:

„Lietuvos Vyriausybė praėjusį penktadienį paskelbė, jog pasitraukus Pietų Korėjos bendrovei “Kepco”, Lietuvai kol kas nepavyko išrinkti strateginio investuotojo statyti naują atominę elektrinę.

Tačiau Lietuva teigia įgavusi daug politinės patirties ir tikisi, kad tiesioginėms deryboms su galimais investuotojais į naują atominę elektrinę jai reikės kur kas mažiau laiko, – informuoja BNS.

Teigiama, kad derėtis bus kviečiamos ir konkurse jau dalyvavusios penkios kompanijos, kurios atitiko kvalifikacijos reikalavimus, ir nauji galimi strateginiai partneriai.

Dalyvaujant regioninėms partnerėms Latvijai, Estijai ir Lenkijai, Lietuva ketina pastatyti naują atominę elektrinę Visagine prie sienos su Baltarusija, kur stovi 2009 metų pabaigoje galutinai uždaryta sovietų laikais statyta Ignalinos atominė elektrinė“.