Dar vienas bandymas leisti asmens dokumentuose vardą ir pavardę rašyti originalo kalba nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis trečiadienį blokuotas Seimo Žmogaus teisių komitete (ŽTK).

Komitetas tokį liberalės Dalios Kuodytės siūlymą atmetė svarstydamas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuris nelietuviškus rašmenis leistų ne pagrindiniame paso puslapyje.

Seimas anksčiau yra atmetęs ir Vyriausybės teiktą projektą, kuris būtų leidęs dokumentuose rašant pavardes naudoti ir nelietuviškus rašmenimis.

Šiuo metu parlamente svarstomas konservatoriaus Gintaro Songailos pateiktas alternatyvus projektas, kuriuo numatoma nelietuviškas pavardes dokumentuose perrašyti lietuviška forma, o originalią lotyniškos kilmės pavardės formą, piliečiui pageidaujant, įrašyti paso kitų įrašų skyriuje.

Trečiadienį ŽTK atmetus D.Kuodytės siūlymą dėl originalios pavardžių rašybos, į Seimo posėdžių salę svarstymui keliaus nepakitęs G.Songailos teikiamas variantas – pavardes lietuvinti, kaip yra ir šiandien. Teisingumo ministerija tokiai iniciatyvai nepritaria.

“Man labai gaila, kad Žmogaus teisių komitete vyrauja tokia nuomonė, nes, mano manymu, vardas ir pavardė yra žmogaus nuosavybė, jo asmenybės žymuo, ir neleisti tos pavardės rašyti originalo kalba pagrindiniame puslapyje yra neteisinga. Ir aš tikiuosi, kad Europos Teisingumo Teismas apie tai pasisakys, ir anksčiau ar vėliau mes vis tiek turėsim keisti šitas nuostatas”, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė D.Kuodytė.

Seimas balandžio pradžioje atmetė įstatymo projektą, kuriuo Vyriausybė siūlė leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo Lietuvos lenkų bendruomenė ir juos palaikantys Lenkijos politikai, kurie teigia, kad Lietuva nevykdo anksčiau duotų pažadų.

Lietuvos Vyriausybė taip pat argumentuoja, jog asmenvardžių rašybos liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas “neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba”.

Projekto iniciatoriai siūlė pakartotinai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis iš naujo pateiktų vertinimą, nes esą dabar yra pasikeitusi vardo ir pavardės koncepcija – jie dabar nelaikomi “kalbos dalyku”, o asmens nuosavybe.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius siūlo kol kas nesvarstyti įstatymo projekto, kuris leistų nelietuviškus rašmenimis tik paso kitų įrašų skyriuje, o prieš tai sulaukti Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo išaiškinimo. Jo tikimasi šį rudenį.