Jei niekas nesikeis dar keletą mėnesių ir jei atsakymų į esminius klausimus nepadaugės, premjero A.Butkevičiaus ir ministrų reitingai pradės važiuoti žemyn.

Premjeras tikina, kad ši Vyriausybė dirba taip, jog net dūmai rūksta. Kovo mėnesį jis tikino, kad per šimtą dienų ši Vyriausybė padarė tiek, kiek ankstesnė neįstengė per ketverius metus. Birželį, kai ši Vyriausybė minės 200 dienų valdžioje sukaktį, premjeras galbūt paskelbs, kad jo vadovaujama Vyriausybė per pusmetį nuveikė tiek, kiek nepajėgė kokios penkios ankstesnės.
Na, bet gal užteks ironijos, gal tų kalbų apskritai net nėra prasmės vertinti – geriau pasigilinkime į faktus.
Pasirodo, ir čia gali gilintis iš vienos pusės, gali – iš kitos, tačiau imi jaustis tarsi ežiukas rūke. Ir taip jaučiasi daugybė įvairių rinkų dalyvių. Visiška nežinia ir netikrumas. Panagrinėkime, pavyzdžiui, energetikos sritį. Ar kas nors šiandien Lietuvoje gali atsakyti į keletą paprastų klausimų: kokios mūsų šalyje perspektyvos numatomos saulės energetikai, kokios – vėjo, o kokios hidroenergetikai, gal kas žino, kada Vilniuje ar Kaune bus atidarytos atliekas deginančios jėgainės, gal kas nujaučia, ar po trejų metų Lietuva nepristigs biokuro, gal kas yra girdėję, kokiomis sąlygomis verslo įmonės 2015 m. turės pirkti dujas? Klausti apie Visagino atominę elektrinę apskritai nėra prasmės, nes šis klausimas Vyriausybei skamba panašiai kaip hamletiškasis “būti ar nebūti”.
Tiesą sakant, narstydami visą energetikos sektorių suprasime, kad ši Vyriausybė atsakymus turi tik į maždaug pusantro klausimo: dėl “NordBalt” elektros jungties ir ne visai aiškų atsakymą – dėl gamtinių dujų terminalo. Ir viskas.
Lygiai taip pat jūra neatsakytų klausimų mus užlieja ir dėl mokesčių srities, tiksliau, dėl išreklamuotos mokesčių reformos. Čia apskritai niekas nieko nežino. O toji nežinia labiausiai ir slegia, nes nei žmonės, nei įmonės negali planuotis savo ateities. Jei niekas nesikeis dar keletą mėnesių ir jei atsakymų į esminius klausimus nepadaugės, premjero Algirdo Butkevičiaus ir ministrų reitingai pradės važiuoti žemyn. Nes visi žmonės nori tikrumo. Jei jo nėra, ieškoma kaltųjų ir greitai randama.
Nebe daug laiko maudytis šlovės spinduliuose lieka ir ministrui Valentinui Mazuroniui. Žmonėms jis pripasakojo ir prižadėjo labai daug patrauklių dalykų. Žmonės keletą mėnesių sutiks palaukti, juolab dabar vasara, neerzina didžiulės šildymo kainos. Bet ateis ruduo, ir iš V.Mazuronio bus pareikalauta parodyti, kas jau atlikta. Norint rudenį parodyti ką nors apčiuopiamo, reikia, kad daugiabučių renovacija jau dabar, o ir visą vasarą vyktų neregėtais mastais. Tačiau bent kol kas tikrai nieko nevyksta.
Jokių rezultatų nematyti ir iš Vytenio Andriukaičio žadėtų revoliucijų sveikatos apsaugos sistemoje. Jis apskritai elgiasi kaip Don Kichotas, o kartais ir blogiau už jį: pats ieško priešų, o paskui su jais kovoja. Bet kas paprastiems žmonėms iš tų ministrų kovų? Nieko. Netgi ne nieko, o dar blogiau, nei buvo: dabar Santariškių klinikų medikai varomi dviejų savaičių nemokamų atostogų, planinės operacijos nukeliamos dar toliau, palatos tuštėja, o medikai trina rankas, nes kai dirbtinai suformuojamos deficito sąlygos, jie tampa labai svarbūs, o norintieji pas juos patekti – labai dosnūs. Nežinia, ar apie tokias reformos pasekmes prieš eidamas ministrauti svajojo V.Andriukaitis, bet jos būtent tokios. Tai yra labai prastos.