BFL

Ketverius metus Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Lietuvos savivaldybių indekse pirmavusią Klaipėdą aplenkė sostinė. Pirmą kartą indekse sužibėjo dvi geriausiai besitvarkančios mažosios savivaldybės – Kauno ir Klaipėdos rajonų.

Bendra savivaldybių padėtis pernai pagerėjo: šiek tiek sumažėjo bedarbių, gaunančiųjų socialines pašalpas, padaugėjo veikiančių ūkio subjektų, išduodamų statybos leidimų. Rezultatai būtų dar geresni, jei ne dideli savivaldybių administracijos aparatai. Nors gyventojų mažėja, administracijos pučiasi: pernai

1 tūkst. gyventojų vidutiniškai te­ko 7,34 savivaldybių darbuotojo, o 2013 m. jų buvo mažiau – 7,15.

LLRI prezidento Žilvino Šilėno teigimu, geresnių rezultatų savivaldybėms pasiekti kliudo ir jų teikiamos atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo bei kitos paslaugos. Įnoris pačioms aprūpinti gyventojus ūkinėmis paslaugomis savivaldybėms pernai atsiėjo 5,4 mln. eurų nuostolio.

„Savivaldybių valdžia tikrai turi kur pasitempti: mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, nuostolingas įmones. Atvirkščiai – reikia ieškoti būdų pritraukti investuotojų, privataus verslo“, – pabrėžia LLRI prezidentas.

Ž.Šilėnas perspėja, kad net sostinė, pirmą kartą nedideliu skirtumu aplenkusi uostamiestį, rizikuoja prarasti geriausio didmiesčio karūną, jei nesiims priemonių suvaldyti skolai, kuri pernai viršijo metines pajamas ir dar didėjo.

Vilnius į pirmą indekso vietą iškilo dėl geresnės investicinės aplinkos – sostinėje pusantro karto daugiau veikiančių ūkio subjektų nei uostamiestyje, gerokai daugiau išduodama ir verslo liudijimų, statybos leidimų. Todėl pernai vienam vilniečiui teko 15 tūkst. eurų investicijų, o investuotojų susidomėjimas Klaipėda mažėjo.

„Vilnius yra vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame gyventojų ne mažėja, o, priešingai, daugėja. Čia iš pašalpų gyvena mažiausiai žmonių (2,2 proc.), bedarbių yra mažiau nei 7 proc. Tačiau uostamiestis turi savo pranašumų – čia geriau sutvarkytas šilumos ūkis, dėl to ir jos kaina gyventojams mažesnė. Be to, Klaipėda neturi tokių didelių biudžeto problemų kaip Vilnius“, – geriausiai LLRI įvertintų didžiųjų savivaldybių skirtumus vardija Ž.Šilėnas.

Mažųjų savivaldybių reitingo pirmūnės – Klaipėdos ir Kauno rajonų savivaldybės. Jos pernai sugebėjo efektyviau išnaudoti turimus išteklius ir greta esančių didmiesčių kaimynystę – privilioti užsienio investuotojų, skatinti vietinį verslą.

Todėl nedarbo rodikliai geriausiai įvertintose savivaldybėse mažesni nei daugumoje kitų (Kauno r. – 7,7,  Klaipėdos r. – 7,2 proc.), jose perpus mažiau už šalies vidurkį yra gyventojų, gaunančių socialines pašalpas (2,8 proc.). Šiuos rajonus aplenkia ir tuštėjimo problema – per metus gyventojų juose padaugėjo 1,5 proc.

Savivaldybių indekso tyrimo vadovės Aistės Čepukaitės teigimu, prasčiausiai pasirodžiusias savivaldybes kamuoja panašios bėdos – dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, išduodama mažai statybos leidimų, sunku pritraukti investicijų, vangiai kuriasi naujas verslas.

„Ignalinoje darbo neturi kas šeštas gyventojas, Jurbarke – kas septintas, o Alytuje ir Šalčininkuose – kas aštuntas. Reitingo apačioje atsidūrusioje Ignalinoje kas dešimtas žmogus pragyvena tik gaudamas socialines pašalpas. Skirtumai tarp šalies savivaldybių išlieka labai dideli“, – apibendrina A.Čepukaitė.