Jau kelerius metus Lietuvos žiniasklaidoje vyrauja vadinamoji Kauno pedofilijos istorija. Dauguma populiariausių laikraščių, televizijų laidų bei interneto portalų palaiko prieš teismo sprendimo vykdymą sukilusią Garliavos minią bei Venckų ir Kedžių šeimą.
Žiniasklaidos ekspertai ir etikos sargai, vertindami šį reiškinį bei pačią žiniasklaidą aptariamo skandalo fone, turi griežtą nuomonę: Lietuvos žiniasklaida pamynė pagrindinius savo principus – ji praranda objektyvumą, tautos vienijimo funkciją ir įninka į manipuliacijas. Tokias žiniasklaidos ydas atskleidė Kauno pedofilijos byla.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto direktoriaus prof. Žyginto Pečiulio nuomone, dalis žiniasklaidos atstovų įsijautė į kovotojų, šventai tikinčių savo tiesa, vaidmenį. Tačiau net ir patys uoliausi violetinės minios gynėjai – laikraščių žurnalistai ir TV laidų rengėjai, Ž.Pečiulio įsitikinimu, tiesos šioje istorijoje tikrai nežino. Pasak profesoriaus, tokia žiniasklaida nutolo nuo pagrindinės savo funkcijos – objektyviai atspindėti įvykius pateikiant įvairias nuomones. Ž.Pečiulis pastaruoju metu pastebi žiniasklaidoje daug manipuliacijų, bandymų kurstyti skandalą ir audrinti minią. „Jei prisiminsime vienos žurnalistės puolimą prieš teisėsaugos pareigūną, tai jau nėra žurnalistika. Bet daliai visuomenės tai labai patinka“, – pokyčius žiniasklaidoje, kuriuos lėmė Garliavos drama, komentavo Ž.Pečiulis.
Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjo Deivido Velko, viena konflikto pusė žiniasklaidai teikė akivaizdžiai daugiau informacijos, todėl ši ir vyravo viešojoje erdvėje. Žiniasklaida, pernelyg nesigilindama ir nežinodama visų faktų, paprasčiausiai tapo konfliktuojančių asmenų idėjų propaguotoja ir viešintoja.
Kalbėdamas apie tai, ko žiniasklaida siekė taip aktyviai eskaluodama šią istoriją, Ž.Pečiulis pastebėjo, kad ne tik interneto, bet ir tradicinės žiniasklaidos auditorija vis labiau atsidalija į tam tikras grupes, tad ir šiuo atveju buvo orientuojamasi į tam tikrą auditoriją, kurią ir siekta išlaikyti. Beje, kad rašydama apie pedofilijos dramą žiniasklaida labiausiai siekė kaitinti aistras dėl aukštesnių reitingų, suvokia ir nemaža dalis visuomenės: žurnalo „Valstybė“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta nauja apklausa parodė, kad tokios nuomonės laikosi 48,1 proc. gyventojų.
„Vis dėlto laikai, kai pasitikėjimas žiniasklaida lenkė pasitikėjimą Bažnyčia, jau seniai praėjo, – primena sociologas Vladas Gaidys. – Tyrimai rodo, kad žiniasklaidos įtaka formuojant nuomonę labai pervertinama. Žiniasklaida nėra stipri pasakyti, kaip mums reikia galvoti, bet vis dar be galo galinga nurodydama, apie ką galvoti.“