Savaitraščio „Veidas“ žurnalistai kartu su architektūros ir energetikos ekspertais žvalgėsi po Vilniuje naujai statomus daugiabučius.

Šiandien Vilniuje daugiabučių statyba jau atkutusi – šiuo metu statomi 26 daugiabučiai, o dar keliolika jau baigti ir į juos aktyviai viliojami naujakuriai. Kaip pasikeitė statybos kokybė nuo nekilnojamojo turto bumo metų, kur dygsta nauji kvartalai, kuo vieni projektai skiriasi nuo kitų ir galiausiai – kur geriausias kokybės ir kainos santykis? Norėdama atsakyti į šiuos klausimus, „Veido“ žurnalistė kartu su dviem ekspertais – architektu Gintaru Čaikausku ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesoriumi, Pastatų energetikos katedros vedėju Vytautu Martinaičiu apvažiavo dešimt šiuo metu sostinėje statomų ar neseniai pastatytų daugiabučių.
„Veidui“ žurnalistinio eksperimento metu talkinę ekspertai apibendrina, kad, palyginti su situacija prieš penkerius šešerius metus, daugiabučių statybos kokybė smarkiai pagerėjusi. „Anksčiau visais įmanomais būdais stengtasi sutaupyti – išorinėms sienoms, durims, langams, o dabar sustiprėjusi normatyvinė bazė, sertifikavimo sistema, galų gale vaisių pradeda duoti karčios rinkos pamokos“, – pagerėjusią kokybę pabrėžia architektas G.Čaikauskas.
Pasak jo, pasikeitę ir patys projektai bei pastatų architektūriniai sprendimai – nors ir dabar dar radome vidury laukų išdygusių daugiabučių, vis dėlto dažnai matomos pastangos kurti kvartalo visumą ir priderinti daugiabučius prie aplinkos. „Pavyzdžiui, Kauno gatvėje jau nuo istorinių laikų pastatai aukšti, galingi, masyvūs, tad tęsiant tą tradiciją ir naujai kuriamame „Oslo namų“ kvartale statomi tokie pat masyvūs pastatai su vidiniu kiemeliu. O, pavyzdžiui, Eišiškių plente prie miško plėtojamas „Venecijos“ kvartalas jau visai kitoks – tai mažaaukštės statybos, užmiesčio tipo namai“, – pozityvių poslinkių pastebi G.Čaikauskas.
Vis dėlto, nors statybos kokybė ir pagerėjusi, vienur ar kitur sutaupyti bando kone visi daugiabučių statytojai. Tad nors kaina už kvadratinį metrą naujuose daugiabučiuose svyruoja nuo 4 tūkst. iki 5,5 tūkst. Lt, brangiausias pasirinkimas nebūtinai reiškia ir geriausią kokybę – dažniausiai didžiausios kainos prašoma už strategiškai patogią ir ne per toliausiai centro esančią vietą ar šalia įsikūrusį parką. O prastesnėje vietoje esantys objektai, atvirkščiai, stengiasi vilioti kokybiškesnėmis medžiagomis – statyba iš keraminių plytų, aukščiausios kokybės langais ir aukštesne energetinio efektyvumo klase, kuri reiškia mažesnes sąskaitas už šildymą.
Beje, dažniausiai mūsų lankyti nauji daugiabučiai atitinka B energetinio efektyvumo klasę. „B klasę turinčiame name, kuriame įrengta individuali apskaita, gyventojai mokės nebrangiai – tūkstančio litų per šildymo sezoną neprireiks“, – aiškina V.Martinaitis.

Tinka karjeristams, bet ne šeimai su vaikais

Prisistatę pirkėjais naujų daugiabučių žvalgytuves pradedame nuo Lvovo gatvėje į siaurą sklypą įkišto namo “Skilties apartamentai”, užsibaigiančio siauru smaigaliu. Butų kainos šiame name vienos didžiausių iš mūsų aplankytų dešimties daugiabučių – dviejų kambarių buto kvadratinis metras siekia 5300–5500 Lt.
Nors vieta strategiškai patogi, nes netoli centro, su ekspertais nutariame, kad šis namas tinkamiausias jauniems, karjeros siekiantiems ir vaikų neturintiems specialistams: priešais langus – ne kiemas, o Šnipiškių lūšnynas iš vienos pusės ir gatvė – iš kitos, kaimynystėje – ne parkelis, o automobilių užtvindytas Konstitucijos prospektas. Ne pati geriausia vieta vaikams auginti. Dar vienas trūkumas – po namu įtalpinta tik 11 vietų požeminė stovėjimo aikštelė, kurioje automobilio vietos kaina didžiausia iš visų aplankytų daugiabučių (40 tūkst. Lt), o stovėjimo aikštelės šalia namo iš viso nėra: laisvų vietų tektų ieškoti palei gatvę.
Kartu su šio projekto plėtojimo bendrovės atstove vaikštinėjame po skirtingų planų dviejų kambarių butus, o architektas G.Čaikauskas kritikuoja, kad virtuvės visur sujungtos su svetaine ir nėra galimybės jų atsitverti: šį trūkumą jis vėliau mato beveik visuose aplankytuose projektuose. Viename bute G.Čaikauskui įtarimą sukelia vitrininis langas, neturintis saugumo priemonių – nei skersinių atramų iš vidaus, nei aptvėrimų išorėje.
Nepersistengta ir dėl techninių parametrų: šildymas šitame name turėtų būti brangesnis nei daugelyje aplankytų vėliau, nes energetinio efektyvumo klasė žemesnė – C. Nuo šių metų įsigaliojo reikalavimas parodyti pirkėjui energetinio efektyvumo sertifikatą, bet kai V.Martinaitis jo paprašo, namą aprodanti plėtotojo atstovė atšauna: sertifikatas pas direktorių, tad norint jį pamatyti reikėtų vykti pas jį į biurą. Akylai saugomo sertifikato taip ir neišprašome.
Įdomu, kad susipažinti su sertifikatu sudėtinga buvo ir kituose objektuose – vieninteliai „Oslo namų“ atstovai potencialiems pirkėjams iš karto išspausdino prašomą dokumentą. „Rusnės kvartalo“ plėtotojui sertifikatą atsiuntė elektroniniu paštu kitą dieną, o kiti arba pažadėję neatsiuntė, arba jo iš viso nerodė. Tiesa, dalis aplankytų daugiabučių dar buvo nepabaigti statyti, tad sertifikato neturėjo.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.