Ž. Sinkevičiaus nuotr.

Drezdene (Vokietija) vykstančioje 23-iojoje UNESCO programos “Žmogus ir biosfera” Tarptautinės koordinuojančios tarybos sesijoje nuspręsta Žuvinto biosferos rezervatą įtraukti į Pasaulinį UNESCO biosferos rezervatų tinklą. Prieš 35 metus įkurtas pasaulinis biosferos rezervatų tinklas šiandien vienija beveik 600 saugomų vietovių 114 valstybių. Žuvintas – pirmoji Lietuvos vietovė šiame biosferos rezervatų tinkle, teigia Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija.

Lietuvos kaimynėse valstybėse jau yra po vieną ir daugiau pasauliniam tinklui priklausančių biosferos rezervatų, keli iš jų: Belovežo girios biosferos rezervatas Baltarusijos ir Lenkijos teritorijoje, Šiaurės Vidzemės rezervatas Latvijoje, Rytų Karpatų, Tatrų rezervatai Lenkijoje.

Biosferos rezervatai pasaulyje pripažįstami pavyzdinėmis vietovėmis, kuriose diegiami ir bandomi nauji požiūriai į aplinkos apsaugą ir darnų vystymąsi.

Po įtraukimo į tinklą vietovės išlieka pavaldžios nacionalinėms institucijoms, tačiau naujai įgyjama patirtimi, idėjomis dalinamasi nacionaliniu, regioniniu, tarptautiniu lygiu Pasaulinio MAB biosferos rezervatų tinklo viduje.

Pasaulinis tinklas skatina integruotas žemės, vandens ir biologinės įvairovės tvarkymo, įtraukiant vietinius gyventojus, strategijas biosferos rezervatuose, remdamasis jau esama praktika, patvirtinančia tokių strategijų veiksmingumą gerinant gamtos apsaugos ir nuoseklaus, efektyvaus išteklių naudojimo rezultatus.

Kartu su Žuvinto biosferos rezervatu į Pasaulinį UNESCO “Žmogus ir biosfera” biosferos rezervatų tinklą įtrauktos tokios vietovės, kaip Blekingės archipelagas ir Nedre Dalalven upės regionas Švedijoje, Berlengo archipelagas Portugalijoje, Bras d’Or ežeras Kanadoje ir kitos.

23-iojoje UNESCO programos “Žmogus ir biosfera” Tarptautinės koordinuojančios tarybos sesijoje Lietuvai atstovauja Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas prof. Vincas Būda ir Žuvinto biosferos rezervato paraišką rengusio Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius.

Žuvinto biosferos rezervatas yra Pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės fizinio-geografinio rajono pietvakariniame pakraštyje. Jis apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, į vakarus nuo Žuvinto esančius Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu.

Tai viena turtingiausių gamtine įvairove Lietuvos teritorijų, išsiskiriančių itin vertingu ir unikaliu gamtiniu kompleksu. Teritorijoje telkiasi retos ir nykstančios (tarp jų ir pasauliniu mastu) augalų ir gyvūnų rūšys bei mažai kur išlikusios Lietuvoje šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.

Labiausiai Žuvinto vardą išgarsino paukščiai. Ežere buvo labai daug paukščių, kurie viliojo tyrinėtojus jau XIX amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Nuo 1993 m. Žuvinto gamtinis rezervatas įrašytas į Pelkių bei seklių vandenų (Ramsaro) konvencijos saugomų teritorijų sąrašą.

Žuvinto biosferos rezervatas įsteigtas, jo nuostatai, Žuvinto biosferos rezervato ir jo zonų ribų planas Vyriausybės patvirtinti 2002 m. Tai pirmasis tokio tipo rezervatas Lietuvoje. Vyriausybė Žuvinto biosferos rezervatui suteikė paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusą bei priskyrė vietovėms, kurios atitinka Europinės svarbos natūralių buveinių ir rūšių, gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus.

Visas Žuvinto biosferos rezervatas nuo 2004 m. yra įtrauktas į Europos Bendrijos svarbos saugomų teritorijų ekologinį tinklą “Natura 2000″.