Sukčiai nepraranda vilties pasišildyti rankas europinės paramos pinigais. Kuo ir kada baigsis skandalai, kuriuose figūruoja garsios pavardės?

Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius ne visai įtikinamai šypsojosi, aiškindamas TV žinių laidų žiūrovams, kad būtent jam kilo įtarimų dėl 22 mln. Lt vertės žuvivaisos projekto, kai ministerijoje jį aplankė buvęs bankininkas ir ambasadorius Romualdas Visokavičius. Ministras tikina apie paraiškas dėl paramos žuvininkystės sektoriaus įmonėms kvietęs pasikalbėti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) direktorių Saulių Silickį ir pats nurodęs ministerijos tarnyboms kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT).

Žuvies kvapas

FNTT, nesileisdama į platesnius komentarus, sumenkino ministro budrumą, konstatuodama, kad NMA sukruto tik kitą dieną, kai pareigūnai jau buvo padarę ne vieną kratą ir atlikę dokumentų poėmius. Ministrui lieka krimstis, kad nurodymus dalijo žodžiu, o ne antspauduotais dokumentais. K.Starkevičius šioje byloje įvardijamas kaip specialusis liudytojas, bet jeigu ne Seimo nario mandatas, jis šiandien būtų tiesiog įtariamasis, galimai dalyvavęs nusikaltime.
Įtariamojo vaidmens visomis išgalėmis mėgina kratytis ir R.Visokavičius, į šiuolaikinės bankininkystės istoriją įėjęs kaip Lietuvos banko vadovas ir “lito tėvas”. Kodėl jam, turinčiam ambasadoriaus statusą, reikėtų vaikščioti po kabinetus, užtarinėjant kažkokius aferistus, apleistoje fermoje neva ketinusius auginti žuvis? Gviešdamiesi milijonų, jie įsteigė net septynias įmones, prieš pat pateikdami paraiškas paramai gauti. Matyt, jautėsi gana saugūs, nes buvo nusitaikę dar į 6 mln. Lt, kaip alternatyvios energijos projekto įgyvendintojai.

R.Visokavičiui atkakliai neigiant sąsajas su mailiaus byla, nesunku prisiminti kitą garsią praeities bylą, kai iš Lietuvos banko į “Litimpeksą” buvo pervesta 20 mln. Lt. Iš šios bylos bankininkas tada išplaukė sausas. Buvo neabejojama, kad jį gelbėjo pirmieji valstybės asmenys. Šį kartą jam būtų sunku tikėtis tokios pagalbos, prisimenant, kad R.Visokavičiui teko apleisti Taupomąjį banką tada, kai finansų ministre dirbo Dalia Grybauskaitė. Įsitvirtinti komercinėje bankininkystėje R.Visokavičiui taip ir nepavyko, užtat daugeliui netikėtai jis tapo ambasadoriumi.

K.Starkevičiaus padėtis vis dėlto dėkingesnė nei buvusio bankininko. Ministras nepavargdamas kartoja, kad R.Visokavičius jį atakavo skambučiais ir savo apsilankymu sukėlė abejonių dėl projekto. Be to, Žemės ūkio ministerijai prašant, buvo sudaryta speciali komisija, kuri, vadovaujama premjero patarėjo Virginijaus Valentinavičiaus, aiškinasi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimiero Lukausko vaidmenį šioje istorijoje. Mat šios tarnybos Vilniaus padalinys išdavė žuvivaisos leidimus. Tarnyba savo ruožtu ėmėsi vidaus tyrimo ir jau paskelbė, kad “pažeidimų, vertinant žuvininkystės projektus, nenustatyta”. O R.Visokavičiui teko įrodinėti, kad iš K.Lukausko jis nieko neprašęs, kaip ir iš K.Starkevičiaus.

Šiam ikiteisminiam tyrimui įsibėgėjant paaiškėjo, kad FNTT narplioja dar ir kitą bylą Šiauliuose, mat viena bendrovė, siekdama gauti 9,3 mln. Lt paramos žuvų produkcijos perdirbimo gamyklai, įtartinai stumdė pinigus iš vienos lengvatinės prekybos bendrovės į kitą. FNTT atstovai teigia, kad ši byla neturi nieko bendra su mailiaus byla, o šios ateitis – jau Generalinės prokuratūros rankose. Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Dainius Baraniūnas negalėjo “Veidui” atsakyti, kada galima tikėtis mailiaus bylos baigties: “Dokumentų paimta nemažai, figūrantų irgi nemažai, be to, neaišku, kiek tyrimas plėsis”.