"Veido" archyvas

Privatūs Lietuvos kanopinių žvėrių augintojai savo aptvaruose laiko tauriuosius, Dovydo, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas, muflonus, šernus, karčiuotuosius avinus, alpinius ir sibirinius ožius, stumbrus

Nors lietuviams vis labiau rūpi sveika mityba ir ekologija, žvėriena ant tautiečių stalo – dar retenybė. Priežastys akivaizdžios – ši mėsa brangi, o kaip ją paruošti, reikia išmanyti.

Elnių augintojų Lietuvoje sparčiai daugėja, tačiau daugeliui jų tai tėra malonumas, o ne verslas, tvirtina Lietuvos elnių augintojų asociacijos prezidentas Gediminas Vaitiekūnas. Augimą liudija skaičiai: 2007 m. leidimų steigti aptvarus elniams ir kitiems kanopiniams žvėrims buvo išduota keturiasdešimt, 2008 m. per aštuoniasdešimt, o 2009 m. jau daugiau nei pusantro šimto. “Tai – labai didelis augimas, galima sakyti, šios veiklos bumas”, – sako G.Vaitiekūnas.

Privatūs Lietuvos kanopinių žvėrių augintojai savo aptvaruose laiko tauriuosius, Dovydo, dėmėtuosius elnius, danielius, stirnas, muflonus, šernus, karčiuotuosius avinus, alpinius ir sibirinius ožius, stumbrus. Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 26 tūkst. aktyvių medžiotojų. Skaičiuojant procentais, tai – vienas mažiausių rodiklių Europoje.

Per metus – šimtas elnių

Tačiau, anot pašnekovo, daugeliui elnių augintojų tai yra ne verslas, o pomėgis. Asociacijos vadovo manymu, elnių auginimas verslu gali tapti tik tuo atveju, kai augintojas turi nuosavų viešojo maitinimo įmonių. Tada galima sunaudoti visą skerdieną, nes, tarkim, restoranai perka tik geriausią jos dalį – išpjovą, nugarinę, rečiau – kumpį. G.Vaitiekūno žiniomis, maitinimo ar kaimo turizmo verslą turėję elnių augintojai per metus savo klientams sumaitindavo apie šimtą elnių.

Asociacijos vadovas sako, kad elnių augintojams labiau apsimoka parduoti juos gyvus kitiems augintojams, nei mėsą. “Jei supirkėjas moka penkis eurus už skerdienos kilogramą, tai – jau gera kaina. Tačiau mėsos perdirbėjai didelio aktyvumo nerodo. Nuo senų laikų veikianti specializuota įmonė “Viltlit” superka mėsą iš medžiotojų, tačiau moka pigiai, tad elnių augintojams su ja turėti reikalų neapsimoka”, – teigia G.Vaitiekūnas.

Anot pašnekovo, ši rinka dar nėra organizuota, numatyti, kiek mėsos galėtų patiekti elnių augintojai – keblu. Įvairiais vertinimais, Lietuvos augintojai turi nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. elnių. Palyginkime: Latvijos elnių augintojų asociacija, gyvuojanti seniau, tik prieš keletą metų sugebėjo surinkti krovininį šaldytuvą – apie 24 tonas arba 200 skerdenų elnienos ir išsiųsti į Švediją. “Elnienos kiekiai Lietuvoje nėra tokie dideli, kad galėtume patenkinti užsienio rinkas. O koks žvėrienos poreikis Lietuvoje – sunku pasakyti, tokių tyrimų nėra atlikta”, – komentuoja G.Vaitiekūnas.

Anot pašnekovo, gera žinia yra ta, kad jau parengtas dokumento projektas, kuriame numatyti reikalavimai ekologiškam elnių auginimui, tuo užsiimantys ūkininkai galės gauti sertifikatus, patvirtinančius, kad jų produkcija ekologiška. “Tikimės, kad siekti sertifikatų ūkininkai galės imtis jau šiais metais. Nors faktiškai elnių auginimas yra ekologiškas, formaliai kaip ekologiško ūkininkavimo rūšis jis iki šiol pripažintas nebuvo”, – aiškina G.Vaitiekūnas.

Krokodilais nesusiviliojo

Bendrovės “Maxima Lt” Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė informuoja, kad didžiausias prekybos tinklas žvėriena, tiksliau – egzotiška mėsa pirmą kartą pabandė prekiauti dar  2004 m. gruodį. Tuomet prekybininkai pirkėjams siūlė tik šaldytų produktų: kengurienos, krokodilienos, kiškių ir bizonų mėsos, laukinių paukščių – karvelių ir fazanų.

“2005-ųjų rudenį buvome pateikę ir gyvatienos. O 2008 m. gruodį artėjančioms žiemos šventėms pirmieji iš prekybos tinklų pasiūlėme Lietuvos miškuose sumedžiotos atšaldytos žvėrienos: elnienos, stirnienos, šernienos”, – prisimena L.Muižienė. Pasak departamento vadovės, dabar žvėriena parduodama didžiausiose tinklo parduotuvėse, kuriose lankosi išskirtiniais produktais besidomintys pirkėjai. “Šaldytą žvėrieną ir egzotišką mėsą perkame iš užsienio, o atvėsintą žvėrieną superkame Lietuvoje”, – informuoja L. Muižienė.

Ji pripažįsta, kad šiuo metu žvėrienos “Maximos” šaldytuvuose galima ir nerasti. “Kadangi šaldytos žvėrienos paklausa menka, nes ši mėsa brangi, šiuo metu ja neprekiaujame. Šiais metais atšaldytą žvėrieną pradėsime pardavinėti veikiausiai spalį, kai prasidės varomosios medžioklės zezonas”, – numato prekybos tinklo atstovė.

Kita vertus, ji teigia, kad atšaldyta žvėriena sulaukia vis daugiau pirkėjų dėmesio, žmonės išmoksta ją paruošti ir žino, kokių patiekalų gali pasigaminti. Per dvejus metus atšaldytos žvėrienos pardavimas “Maximos” tinkle padidėjo 50 proc. Tačiau kokie yra konkretūs kiekiai, departamento direktorė nesako.

Troškinti skirta šerniena ar stirniena tinklo parduotuvėse kainuoja 29,99 Lt, šernienos, elnienos ir stirnienos kumpis – 49,99 Lt, šernienos nugarinė – 69,99 Lt, elnienos ar stirnienos nugarinė – 99,99 Lt.

“Žvėrienos, ypač šviežios, paklausa auga. Tačiau tai yra brangi mėsa, todėl ją renkasi ir perka tik nedidelė dalis mūsų pirkėjų, ieškančių išskirtinių, ypatingesnių produktų. Žvėrienos paklausa išauga prieš šventes, kai žmonės nori ką nors gurmaniško paruošti svečiams ar nudžiuginti artimuosius”, – svarsto pašnekovė.

Egzotišką žvėrieną, laukinių paukščių mėsą anksčiau bandė pardavinėti ir prekybos tinklas “Rimi”. “Šiuo metu atvėsinta ar šaldyta žvėriena net ir per šventes neprekiaujame, nes paklausos nėra. Tie, kuriems reikia žvėrienos, jos įprastai ieško pas pažįstamus medžiotojus ar specializuotose vietose. Tokių užklausų parduotuvėse beveik nesulaukiame”, – komentuoja bendrovės “Rimi Lietuva” atstovė Jovita Bagdonaitė.

Ji informuoja, kad šiuo metu prekybos tinklo asortimente yra kelių rūšių Lietuvos mėsos perdirbėjų patiektos žvėrienos produktų: šaltai rūkytos elnienos, karštai rūkytų elnienos dešrelių ir vytintų žvėrienos dešrų.

Patys neaugina

Ūkininkų Artūro ir Audros Miežanskų šeima elniena pradėjo prekiauti ūkininkų, ekologiniuose turgeliuose, tarp jų – Vilniaus Tymo kvartalo turguje. “Žvėrienos mes parduodame nedaug, nes tokios mėsos paklausa palyginti menka. Gal gaminiai iš elnienos turėtų didesnę paklausą, nes paruošti šviežią mėsą moka ne visi. Tai nėra paprasta, nes dažniausiai gyvūnas nebūna jauniklis, – tik pastarųjų mėsa esti minkšta ir kvapni”, – aiškina A.Miežanskienė. Ūkininkai elnių patys neaugina, juos perka iš šalia esančio elnyno.

“Mes auginame mėsinius galvijus, ėriukus, ožkas, triušius. Jų mėsa, jei yra tinkamai užauginta, tikrai labai paklausi. Pašarus savo žolėdžiams ruošiame patys, mėsai nenaudojame jokių konservavimo priemonių”, – tikina A.Miežanskienė.

“Veido” žiniomis, elnienos kilogramas sostinės Tymo turguje kainuoja apie 40 Lt.

Joniškio rajone veikiantis viešbutis ir restoranas “Audruvis” žvėrienos, fazanienos patiekalus savo klientams siūlo jau septynerius metus. Mėsa į restorano virtuvę atkeliauja iš tiems patiems restorano savininkams priklausančio elnyno ir fazanyno. “Vyras – medžiotojas, todėl mūsų šeima gal jau penkiolika metų maitinasi tik žvėriena. Elnyną turime ilgiau nei dešimtmetį. Todėl ir kilo mintis įkurti restoraną, kuriame galėčiau kurti receptus iš pačių užaugintos mėsos”, – pasakoja “Audruvio” savininkė Audronė Petraitienė. Ji sako, kad restoranas turi nemažai nuolatinių klientų, tačiau didžioji dalis – iš anapus sienos, kaimynai latviai.

“Atvažiuoja ne tik pavalgyti, bet ir nusipirkti žalios mėsos. Turime ne tik elnienos, bet ir fazanų, avių, nutrijų mėsos, prieš Kalėdas visuomet pasiūlome žąsų ir ančių. Dar prekiaujame pačių rūkytais gaminiais”, – vardija A.Petraitienė. Ji juokiasi sulaukianti ir kritikos, kodėl specializuotame restorane nėra kiaulienos ar vištienos, neva iš jų gaminti patiekalus būtų parankiau ir pelningiau.

A.Petraitienė pasakoja, kad tarp populiariausių “Audruvio” patiekalų yra pagal jos receptą verdama “charčio” sriuba, fazano krūtinėlė baltojo vyno padaže, elnio nugarinės kepsnys. “Labai populiarios 35 litus už kilogramą kainuojančios rūkytos dešros, vytinta elniena, kurios kilogramas kainuoja 70 Lt”, – papildo šeimininkė.

“Džiaugiuosi, kad valgančiųjų sveiką maistą daugėja. Mūsų elnių aptvaras yra sename sode, vasarą jie minta žole, medžių žievėmis, rudenį – obuoliais, žiemą šeriame morkomis ir cukriniais runkeliais. Skonį ir kokybę lemia dar ir tai, kad mėsa – jaunų, pusantrų dvejų metų gyvūnų”, – giria A.Petraitienė.