Klaipėdoje penktadienio, rugsėjo 26-osios, vakarą buvo pirmoji spektaklio „Po atsisveikinimo“ premjera. Pasak tą dieną asmeninę sukaktį švenčiančio Dariaus Meškausko, debiutinė Yasminos Rezos pjesė bene mažiausiai iš visų populiariosios dramaturgės veikalų primena komediją, nors joje vaizduojama situacija – giminaičių pokalbiai po šeimos galvos laidotuvių – yra dėkinga terpė skleistis juodajam humorui.

„Kol kas repeticijose vaidiname, mano galva, šiek tiek pernelyg rimtai ir lėtai – šiam pastatymui nepamaišytų daugiau lengvos prancūziškos žaismės, – svarsto aktorius. – Pats vaidinu vyriausiąjį brolį, kuris tėvui mirus jaučia atsakomybę už visą šeimą ir todėl neleidžia sau gyventi, neleidžia mylėti… Apskritai daugelis šeimos narių tebejaučia mirusio tėvo įtaką, todėl vis bando pradėti gyventi savaip, iš naujo. Staiga paaiškėja, kad jų tėvas turėjo ir kitą, slaptą gyvenimą, apie kurį vaikai nieko neįtarė.“

Teatro rūmų belaukiant

Aktorius jau penkiolika metų migruoja tarp gimtojo Vilniaus ir Klaipėdos, kurioje jam tiesiog patinka gyventi. Per tą laiką darbų, kuriuos reikėjo nuveikti sostinėje, tik daugėjo: OKT/Vilniaus miesto teatre po „Hamleto“ vienas vaidmuo sekė kitą, be to, du vaidmenys sukurti Nacionalinio dramos teatro repertuaro spektakliuose („Visuomenės prieše“ ir „Katedroje“), dar du – „Idioteatro“ spektakliuose („Urvinis žmogus“ ir „Menas“), o kartu su persikėlusia sostinėn kolege Nele Savičenko D.Meškauskas jau trečius metus moko Oskaro Koršunovo vadovaujamo kurso Muzikos ir teatro akademijoje studentus aktorinio meistriškumo.

„Prie migracijos ir anksčiau buvau įpratęs: iki OKT vaidinau Kauno dramos ir Keistuolių teatruose. Mano biografijoje teatrų iš viso gal penki, ir jų gausa teikia smagų pojūtį, savotišką nepriklausomybės iliuziją. Nors priklausomybė, žinoma, yra: niekur nepabėgsi nuo spektaklių grafikų, repertuaro planavimų bei kitokių įsipareigojimų. Dirbdamas skirtingose trupėse sutinki daugiau žmonių, o tai irgi labai svarbu. Vienoje scenoje vaidini su kolegomis, kurių savame teatre lindėdamas niekada nebūtum pažinęs. Nebent kino filmavimo aikštelėse“, – konstatuoja pašnekovas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-37-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.