"Veido" archyvas

Jūsų vaikas zyzia? Vadinasi, jis – normalus. Vaikai zyzė ir zys. Taip buvo nuo amžių amžinųjų – ir taip bus. Tačiau galima išmokti susidraugauti su šiuo ne itin maloniu vaikystės palydovu arba net visai jo išvengti.

Turbūt visi tėvai žino, kad kūdikis bendrauja verkdamas. Deja, tai vienintelis būdas kūdikiui pasakyti, kad kažkas ne taip arba kažko norėtųsi. Augdamas vaikas išmoksta daugybę kitų bendravimo su aplinka būdų, tačiau verkimas išlieka labai galingu ginklu – dažniausiai tėvai į jį reaguoja daug greičiau nei į mandagų, tylų prašymą. Kadangi vaikai nėra kantrybės ambasadoriai ir jiems patinka greit gauti ko nori, nenuostabu, kad jie ieško efektyviausių būdų tai pasiekti – kartais net tokiomis priemonėmis, kaip mušimasis. Vadinasi, jei jūsų vaikas zyzia, pats to “prisiprašėte”: vaikas jau anksčiau išmoko “išverkti” žaislą ar skanėstą parduotuvėje, vėlesnį ėjimo miegoti laiką ir pan.

Ką daryti?

Svarbiausia – leisti vaikui suprasti, kad zyzimo laikai baigėsi. Tiesiog kaskart pradėjus zyzti ar verkšlenti, taip ir pasakykite: “Prašau nezyzti, man tai nepatinka”. Jeigu matote, kad vaikas nesupranta, ką reiškia toks abstraktus žodis kaip “nezyzk”, sakykite: “Kalbėk gražiai”. Kita efektyvi frazė pradėjus vaikui zyzti: “Saulele, kai tu taip kalbi, aš NIEKO nesuprantu. Ar gali kalbėti savo balseliu?”. Jeigu vaikas nesupranta, parodykite, kaip jis daro, ir pakartokite, kad tai turi liautis.

Pasakykite, kad nuo zyzimo iš tiesų skauda galvą ir tokio žmogaus nesinori klausyti. Gali būti, kad jūsų vaikas labai užpyks, pamatęs jūsų pamėgdžiotą savo “atvaizdą”, tačiau reakcija gali būti ir priešinga – jis juoksis ir net pamirš, kodėl zyzė. Jei vaikui jokio įspūdžio nepadaro jūsų aktoriniai gebėjimai ir prašymas liautis – ignoruokite. Kiekvieną kartą, kai pasiduodate, vaikui tarsi patvirtinate, kad būtent taip jam reikia elgtis ir toliau. Tačiau jei tokį elgesį ignoruojate, anksčiau ar vėliau jis supras, kad toks bendravimo būdas – neefektyvus. Tik nesitikėkite, kad tai atsitiks po poros kartų. Po jūsų nuolaidžiavimo staiga susidūręs su kitokia reakcija vaikas dar labiau zys, jį net gali ištikti pykčio priepuolis. Jeigu taip atsitiks – būkite tvirta it uola. Vaikai (kaip, beje, ir daugelis suaugusiųjų) priešinasi pasikeitimams, taigi duokite jiems laiko apsiprasti su mintimi, kad… nuo šiol viskas bus kitaip. Pasitikėkite vaiku, jis tikrai yra labai protingas ir tikriausiai neprabėgus nė savaitei jau susitaikys su tuo, kad zyzti – netinkamas būdas bendrauti.

Dėmesio poreikis

Kai kurie vaikai zyzia, nes niekaip kitaip nepavyksta patraukti tėvų dėmesio. Tėvai skundžiasi, kad šito mažieji griebiasi, kai jie kalbasi telefonu ar yra užsiėmę. Tačiau jei vaikas ima zyzti nuolat – sukluskite: gal iš tiesų jam trūksta jūsų dėmesio?

Taigi pasistenkite – kaskart, kai vaikas gražiai ko nors paprašo, – reaguoti nedelsiant. Žinoma, tai nereiškia, kad mesite telefono ragelį ir bėgsite vykdyti vaiko prašymo, tačiau iš esmės trejų metų ir vyresnis vaikas jau gali pradėti mokytis, kada yra labai svarbu TUOJ PAT pakalbėti su tėvais, o kada jis gali ir palaukti. Nemanykite, kad vaikas tai supras savaime. Tai irgi išmokstamas dalykas. Be to, juk ir jūs galite atsitraukti sekundėlę nuo pokalbio ir pasakyti: “Suprantu, kad tu nori, jog padėčiau tau apsivilti suknelę, tačiau tą padarysiu, kai pakalbėsiu su teta Akvile”. Beje, jei pažadate, tai nepamirškite ir įvykdyti! Ir dar. Iš trejų metų vaiko realu tikėtis, kad jis jūsų palauks tris minutes, iš ketverių – keturias ir pan. Prisiminkite tai, kai pažadate vaikui “tuoj” padėti. Ir nepamirškite mažyliui padėkoti, kad jis palaukė ir nezyzė visą tą laiką, kuris, patikėkite, jam atrodė kaip amžinybė!

Jeigu vaikas negauna pakankamai dėmesio, jis zys ir prašydamas to, ką iš tiesų turėtumėte duoti, pavyzdžiui, valgyti. Jei jums nepriimtinas toks tonas, pasakykite, kad jis gaus valgyti, kai gražiai paprašys. Jei vaikas prašė ko nors konkretaus, tarkime, košės, galite pasakyti, kad – kadangi zyzė – košės negaus, tačiau galite sutepti sumuštinį. Viskas priklauso nuo to, ar norite būti griežta.

Nepamirškite, kad…

• Zyzimas yra dviejų rūšių: a) vaikas zyzia, nes nori kažką gauti, siekia jūsų dėmesio (tokiu atveju galima pakeisti bendravimo būdą); b) vaikas zyzia, nes jam… tokia nuotaika. Čia jau, taip sakant, nieko nepadarysi. Tiesiog palaukite, kol ta nuotaika praeis

• Kartais vaikai zyzia, nes nemoka išreikšti savo jausmų. Jeigu padėsite jam juos įvardyti, galbūt nebeliks priežasties zyzti.

• Galbūt vaikas pavargęs ar alkanas? Tuomet nesistebėkite, kad jis zyzia tempiamas į parduotuvę. Pavargęs vaikas zirzens net ir atrakcionų parke!

• Jeigu norite išvengti vaiko zyzimo, svarbiausia – nuoseklumas. Naudokite vis tą pačią taktiką, kurią pasirenkate, ir visą laiką pastebėkite, kai vaiko elgesys ima kisti, t.y. jei jis nezyzia – girkite. Tai nereiškia, kad jei mažylis paprašo nezyzdamas, turite pildyti jo norą, tačiau įvertinkite pastangas: “Deja, antros porcijos ledų šiandien nepirksiu, bet labai džiaugiuosi, kad taip gražiai paprašei”.

• Svarbu būti principingam ne tik namie. Jei vaikas pradeda zyzti viešoje vietoje, darykite tą patį, ką darytumėte ir namie. Nepasiduokite. Aplinkinių nuomonė nėra svarbesnė už vaiko auklėjimą.

Pasitelkite humorą

• Pavaizduokite, kaip atrodo zyzliai. Įrodykite vaikui, jog tai labai nemalonus aplinkiniams įprotis. Tik darykite tai ne per mažylio zyzimo priepuolį… Galite išbandyti įvairiausius “zyzimo balsus” – tikriausiai išgirdęs, kaip jūs zyziate, mažylis prapliups juoku. Galite netgi suvaidinti spektaklį su jo mėgstamiausiais žaisliukais, kurių vienas staiga tapo baisiu zyzliu.

• Nufotografuokite vaiką, kai jis zyzia. Priklijuokite tas nuotraukas visose vietose, kuriose negalima zyzti, t.y. mašinoje, virtuvėje, svetainėje…Galite palikti vieną zyzimo zoną: savo kambaryje, kur jis būna vienas, gali zyzti tiek, kiek tik nori!

• Jei jūsų vaikas jau mokyklinukas ir vis dar labai mėgsta zyzti, pasakykite, kad klausysitės jo zyzimo tik tada, kai jis bus užrašytas. Tegul turi zyzimo dienoraštį, kurį jūs perskaitysite, kai jis padarys įrašą.

• Jeigu negalite vaikui nupirkti kažko, ko jis užsigeidė, galite tai… įsivaizduoti. Vyresnio amžiaus darželinukams šis žaidimas gali pasirodyti netgi labai įdomus. Juk vaikui svarbiausia, kad jūs suprantate jo didelį norą. Taigi vakare sugulkite į lovą ir iki mažiausios detalės įsivaizduokite, ko labiausiai trokštate. Vaikui smagumo pridės ir tai, kad jūs pasidalysite savo svajonėmis.

• Apsimeskite, kad kaskart, kai vaikas ima zyzti, jūs jo nepažįstate. Klauskite: “Kur mano Viliukas? Nuo šito vaiko zyzimo man paskaudo ausys… Mano Viliuko toks gražus balselis, jis moka taip gražiai paprašyti…”

Zyzimo nuotaikai apėmus…

Ką padarysi, kartais tiesiog taip būna. Tačiau tokiomis akimirkomis ir mums, ir vaikams svarbiausia stengtis išmokti mąstyti pozityviai. Teisybę pasakius, mūsų pareiga – išmokyti vaikus matyti ne pustuštę, o puspilnę stiklinę, nes juk tai – tikrų tikriausia dovana! Mažas vaikas pats nemoka “išlipti” iš blogos nuotaikos liūno. Mes turime ištiesti ranką ir pagelbėti: gal padės humoras, gal… didžiulė porcija ledų, o gal tiesiog užteks priglausti ir pasikutenti. Taigi… nepasiduokite. Zyzti išmokstame. Vadinasi, galima išmokti ir nezyzti.