Atsiskaitymai už prekes ir paslaugas mobiliuoju telefonu vis labiau populiarėja, daugėja ir platformų, siūlančių tokią galimybę. Ar atsiskaitymai telefonu išstums iš rinkos klasikinius atsiskaitymo būdus – grynaisiais pinigais ir banko kortele?
Atsiskaitymų mobiliuoju telefonu apimtys pasaulyje kiekvienais metais didėja milžiniškais tempais. IT rinkos tyrimų bendrovės „Gartner“ duomenimis, pernai naudojantis mobiliaisiais telefonais buvo nupirkta prekių ir paslaugų, vertų 171,5 mlrd. JAV dolerių, arba 62 proc. daugiau nei 2011 metais. O kitos IT rinkos tyrimų bendrovės IDC atlikta apklausa parodė, kad jau trečdalis visų vartotojų JAV 2012 metais bent kartą atsiskaitė mobiliuoju telefonu.
Tiesa, žaibiškas mobiliųjų atsiskaitymų rinkos Kinijoje augimas turėtų pakoreguoti pasaulinės šio sektoriaus rinkos plėtros prognozes. Buvo prognozuojama, kad iki 2015 metų atsiskaitymų mobiliuoju telefonu apimtys pasieks trilijono dolerių ribą. Kinijos centrinis bankas praneša, kad antrąjį šių metų ketvirtį vien Kinijoje naudojantis mobiliaisiais įrenginiais buvo atsiskaityta už 338 mlrd. dolerių vertės prekes ir paslaugas. Tai 364 proc. daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mobiliųjų pinigų pervedimų skaičius, palyginti su pernai, išaugo 275 proc.
Užsienio ekspertų teigimu, bekontakčiai atsiskaitymai per artimiausius metus turėtų pralenkti kitus atsiskaitymo būdus, o remiantis „World Payments Report“ ataskaita galima prognozuoti, kad per artimiausią dešimtmetį mobilieji atsiskaitymai turėtų sudaryti daugiau nei pusę visų atsiskaitymų.
Privalo spręsti problemą
Rinkos tyrimų bendrovės „Harris Interactive“ atliktos apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai amerikiečių mano, kad atsiskaitymai mobiliuoju telefonu populiarumu aplenks atsiskaitymus banko kortele.
Atsiskaitymai telefonu populiarėja ir Lietuvoje. Tiesa, kol kas kyla įvairių trukdžių, kurie IT specialistus Lietuvoje verčia abejoja, kad artimiausiu metu telefonai mūsų šalyje nurungs tradicinius atsiskaitymo būdus.
„Nepasakyčiau, kad atsiskaityti mobiliuoju telefonu šiandien Lietuvoje yra geriau ir patogiau, nei banko kortele ar grynaisiais pinigais. Viena vertus, atsiskaitant banko kortele reikia atlikti mažiau veiksmų, nei atsiskaitant mobiliuoju telefonu. Antra vertus, šiandien vis tiek negali palikti piniginės namie, nes be jos tiesiog pražūsi – juk vis tiek reikia turėti su savimi arba elektroninio bilieto kortelę, arba vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę ir begalę kitų dalykų“, – svarsto elektroninės komercijos specialistas Džiugas Paršonis.
Jam antrina ir „Mokipay“ atsiskaitymų sistemą valdančios bendrovės „Mokipay Europe“ įkūrėjas ir vadovas Markas Zbarskis. Jo teigimu, su tradiciniais atsiskaitymo būdais mobilieji atsiskaitymai gali konkuruoti tik tada, kai jie sprendžia kokias nors vartotojo problemas.
„Pristatydami „Mokipay“ sistemą prieš 2011 metais Lietuvoje vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą naiviai įsivaizdavome, kad visi pamirš grynuosius bei banko korteles ir ims naudotis tik mobiliaisiais mokėjimais. Bet jie mažai kam rūpėjo, nes nesprendė jokių problemų. Jei kalbėsime apie tą patį krepšinį, šiuo metu į Kauno „Žalgirio“ rungtynes abonementus perkantys sporto aistruoliai bufetuose mobiliaisiais atsiskaitymais už paslaugas gali atsiskaityti greičiau ir dar gauti nuolaidą. Mykolo Romerio universitete įdiegta sistema leidžia su nuolaida pietauti tik bendruomenės nariams ir užkerta kelią universiteto lėšomis naudotis pašalinius asmenis. Tai pridėtinė sistemos vertė“, – teigia M.Zbarskis.
Šiuo metu bendrovė diegia naujas paslaugas, kuriomis naudosis maždaug pusė milijono vartotojų – mokyklų bendruomenių nariai (tėvai, mokiniai ir mokytojai).
Kai kuriose sostinės kavinėse ir restoranuose vartotojams siūloma išbandyti bendrovės „Worapay“ kuriamą sistemą, kuri turėtų remtis tokia pat filosofija. Infrastruktūra, su kuria bankai, telekomunikacijų bendrovės, mokėjimo įstaigos gali integruoti savo programėles į mobiliuosius telefonus, pagreitina atsiskaitymus degalinėse ir viešojo maitinimo įstaigose, kuriose padavėjus klientai aptarnauja prie staliukų. Už paslaugas lankytojai gali atsiskaityti telefonu nuskaitę ant staliuko esantį QR kodą – tada sąskaita iš kasos aparato atsiunčiama į vartotojo telefoną, tad nereikia laukti, kol prieis padavėja. Taip esą lankytojai sutaupys laiko, o aptarnaujančiam personalui nereikės lakstyti su čekiais.
„Be to, padavėjai pagal kliento identifikacijos numerį matys, koks klientas šiuo metu sėdi prie staliuko ir kiek kartų jis anksčiau buvo restorane, ką užsisakė. Pagal tai įstaigos darbuotojas galės geriau aptarnauti vartotoją, pateikti jam aktualių pasiūlymų. Mūsų skaičiavimais, vidutinės sąskaitos dydis turėtų išaugti 2–7 proc.“, – mano „Worapay“ įkūrėjas ir vadovas Aurimas Bakas.
Mobilieji atsiskaitymai galėtų iš dalies legalizuoti ir smulkųjį verslą, mat dalis platformų leidžia daryti „žmogaus žmogui“ (angl. ~person to person~) pavedimus. Tai reiškia, kad vienas mobiliojo telefono savininkas galėtų pervesti pinigus kitam asmeniui. Elektroninės komercijos specialistas Dž.Paršonis teigia, kad taip būtų galima atsiskaityti už individualios veiklos pagrindu teikiamas paslaugas – dviračių nuomą ir pan.
Integracija su bankais – būtina
Bene pagrindinė atsiskaitymų mobiliaisiais įrenginiais problema – piniginių srautų valdymas. Savo atsiradimo pradžioje „Mokipay“ nebuvo susieta su vartotojų bankų sąskaitomis, reikiamą pinigų sumą vartotojai turėdavo pasidėti į atskirtą mobiliesiems atsiskaitymams skirtą sąskaitą. Specialistų manymu, tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl mobiliųjų atsiskaitymų pionieriams startas Lietuvoje nepavyko.
Nors dalis kasdienių paslaugų teikėjų, tokių kaip kavinių tinklas „Coffee Inn“, į lojalumo programas stengiasi įdiegti ir atsiskaitymo galimybę iš anksto papildžius paskyrą pinigais iš banko sąskaitos, vis dažniau pastebimos mobiliųjų atsiskaitymų paslaugas teikiančių įmonių pastangos į atsiskaitymų infrastruktūras integruoti bankų programinę įrangą. Patys kūrėjai tikina, kad sistemos, kuriose nėra tiesioginės sąsajos su banko sąskaita, pasmerktos nesėkmei, esą tokios sistemos yra negyvybingos, užkerta galimybę vartotojui jaustis laisvai.
„Rinkodaros požiūriu kava yra labai neįpareigojantis pirkinys – ateini ir išgeri, tokio pirkinio ilgai neplanuoji. Būtent todėl mobiliųjų atsiskaitymų sąskaitoje pinigų turi būti nuolat. Bet vartotojas negali kiekvieną rytą tikrinti, ar jis turi pinigų kavai, ar ne, jei ne – jam reikia tą sąskaitą papildyti. O tai labai siaura paslauga – dar yra krūva kitų kasdieninių paslaugų, apie kurias reikia pagalvoti. Na, o kuo sudėtingesnis ir ilgesnis procesas, tuo mažiau tokie atsiskaitymai patrauklūs vartotojui. Dėl to mobiliųjų atsiskaitymų sistemų integracija su bankų sąskaitomis yra neišvengiama“, – neabejoja Dž.Paršonis.