Naujasis dirbtinis žemės palydovas jau iškeliavo į starto vietą, o netrukus į kelionę leisis ir „LituanicaSat-2“ kūrėjai, vadovaujami vos per 30 metų perkopusio aviacijos inžinieriaus UAB „Nanoavionika“ vadovo Vytenio Buzo – to paties, kuris 2014-aisiais vadovavo vieno iš dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų „LituanicaSAT-1“ kosminei misijai. Beje, Lietuva tapo tik antra valstybe po JAV, vienu metu išvedusia į orbitą du „Cubesat“ tipo palydovus ir sėkmingai įvykdžiusia numatytas užduotis.

Nanomedžiagos – labai mažos medžiagos dalelės, kurių matmenys matuojami nanometrais, milijardinėmis metro dalimis. Šių mažyčių medžiagų dalelės pasižymi naujomis neįprastomis savybėmis, o jų poveikis žmogui ir aplinkai mažai ištirtas, nors mokslininkai tikisi, kad išsamesni tyrimai leis pasirūpinti žmonių bei mus supančios gamtos saugumu, o sukurtos naujos nanomedžiagos padės diagnozuoti ir gydyti mirtinas ligas.

Minint Pa-saulinę žemės dieną, pasaulio ir Lietuvos mokslininkai pakilo į „Maršą už mokslą“, kurio tikslas atkreipti dėmesį į mokslo žinias, jų svarbą bei priminti, kad melaginga informacija dažnai interpretuojama kaip mokslo žinios. „Pasaulio mokslininkai turi pakankamai problemų, kurias reikia spręsti, tokių kaip klimato kaita, maisto trūkumas, sveikatos apsaugos problemos ir kiti iššūkiai, ateinantys labai plačiu frontu“, – teigė vienas „Maršo už mokslą“ organizatorių prof. Saulius Serva.

Jaunieji Lietuvos mokslininkai skina apdovanojimus tarptautiniuose konkursuose ir ruošia staigmenas už Žemės orbitos ribų.

Šiauriečiai ateis su trenksmu. O kas gali trenkti? Rusai. Niekas neturi tiek pajėgų regione ir nėra tiek gerai pasiruošęs susidoroti su aplinkos atšiaurumu. Visos kitos valstybės atsilieka ir, kalbant apie JAV, net neatrodo bandančios pasivyti: Amerika yra Arkties valstybė be Arkties strategijos vis kaistančiame regione.

Į šešias 2016 m. mokslo premijas pretendavo 24 darbai. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premija skirta Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai (2001–2015)“ ir Dariui Staliūnui už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje (2002–2015)“.

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkė Solveiga Daugirdaitė išleido mokslinę studiją apie garsių prancūzų rašytojų Simone de Beauvoir ir Nobelio literatūros premijos atsisakiusio Jeano Paulio Sartre‘o trumpą viešnagę Lietuvoje.

VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus vadovui prof. Virginijui Šikšniui su kolegomis pavyko „nulaužti kodą“ – suprasti, kaip pakeisti bet kurios ląstelės DNR ir ištaisyti joje įsivėlusias klaidas. Neabejojame, kad už tai šiam mokslininkui ateityje dėkos milijonai vėžiu ar kitomis genetinėmis ligomis sergančių žmonių visame pasaulyje. „Mini Nobelio“ laureatu „Veidas“ jį skelbia antrą kartą – pirmą kartą V.Šikšnys juo tapo 2012 m.

Nobelio premija chemijos srityje įteikta trims chemikams – prancūzui Jean–Pierre’ui Sauvage’ui, škotui J. Fraseriui Stoddartui ir olandui Bernardui Feringai. Jie įvertinti už molekulinių mašinų sumanymą ir sukūrimą.

Civiliai nepaliauja įsivaizduoti karo. Į fantastiškus siužetus įpinami ir lazerių spinduliais šaudantys kosminiai palydovai, ir paslaptingas „klimato ginklas“. Vaizduotę nuvilia tai, kad atkaklūs JAV piliečiai išsireikalauja ataskaitų apie slaptus tyrimus, o ir „klimato ginklą“ dabar gali išbandyti visi, kas turi pinigų.

Vieni Monsanto kom­pa­ni­ją lai­ko blo­gio kor­po­ra­cija, kiti – pa­sau­li­niu bio­tech­no­lo­gi­jų ly­de­riu, ga­lin­čiu pa­mai­tin­ti pla­ne­tą. Tai vie­na iš ne­ken­čia­miau­sių JAV or­ga­ni­za­ci­jų, ak­ty­vis­tai vi­sa­me pa­sau­ly­je pro­tes­tuo­ja prieš jos veik­lą, vy­riau­sy­bės ri­bo­ja jos ver­slą. Pa­ti kom­pa­ni­ja, už­dir­ban­ti mi­li­jar­di­nius pel­nus, skel­bia, kad jos tiks­las – pa­lai­ky­ti ūki­nin­kus, įveik­ti ba­dą, ra­di­ka­liai pa­di­din­ti že­mės ūkio efek­ty­vu­mą.