3 klausimai apie naujas tarptinklinio ryšio kainas Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui Feliksui Dobrovolskiui

Nuo penktadienio, gegužės 12-osios, kompiuterių tinkluose siaučia virusas „WannaCry“. Tai programa reketininkė, kuri blokuoja prieigą prie duomenų ir reikalauja susimokėti. Jei pažeisto kompiuterio savininkas nesumoka nurodytos sumos bitkoinais (300 JAV dolerių ekvivalentas), po trijų dienų suma dvigubinama, jei nesumoka per septynias dienas, duomenys ištrinami. Virusas išplito 160 šalių ir paveikė kelis šimtus tūkstančių kompiuterių.

3 klausimai apie e. sveikatos projektą sveikatos apsaugos ministro patarėjui Audriui Daunoravičiui

Europos policijos biuro (Europolo) duomenimis, kai kuriose ES šalyse elektroniniai nusikaltimai jau dabar lenkia tradicinių nusikaltimų skaičių. Dalis grėsmių kyla dėl aplaidaus kompiuterių ir kitų informacinių technologijų priemonių naudojimo.

Greitai ir darželinuko neįsivaizduosime be kokio nors išmaniojo prietaiso, leidžiančio naršyti internete. Kartu su pasauliniu tinklu kilo klausimų, kurie kol kas neturi aiškių atsakymų. Kokia interneto ateitis reguliavimo požiūriu? Ar reguliavimas spėja paskui technologijų kaitą? Koks švietimo vaidmuo, kai kalbama apie apsaugą nuo tam tikro turinio? Ką galima pasiekti reguliavimu, o kur reikia šviesti ir diegti kritinį požiūrį?

Rugsėjo 8–9 d. Vilniuje, LITEXPO parodų centre, vyks jau antrasis, didžiausias Baltijos regione moderniųjų technologijų ir verslumo renginys #SWITCH!

Vidutiniškai savo išmaniajame telefone vienas Lietuvos gyventojas yra įsidiegęs 15 programėlių, o bent kartą per savaitę naudojasi 7 iš jų.

Kas ben­dro tarp barz­do­tų vie­na­ko­jų vie­na­akių pa­pū­gų mė­gė­jų ir kas ant­ro žmo­gaus, va­ka­rais sė­din­čio prie­šais švy­tin­tį kom­piu­te­rio ek­ra­ną? Kai ku­rie ga­li pa­si­gir­ti hips­te­riš­ka vei­do aug­me­ni­ja, pa­pū­gos pa­lai­ko kom­pa­ni­ją ir­gi ne vie­nam, o ir vie­na­ko­jų, deja, nėra taip ma­žai, kaip no­rė­tų­si. Bet iš­ta­rus „pi­ra­tas“, di­džiau­sia ti­ki­my­bė pa­taiky­ti kaip pirš­tu į (li­ku­sią) akį.
Vie­ša pas­lap­tis, kad maž­daug pu­sė Lie­tu­vos na­mų var­to­to­jų nau­do­ja ne­le­ga­liai gau­tą, „pi­ra­ti­nę“ pro­gra­mi­nę įran­gą.

Internetas – vienas greičiausių, planšetiniai kompiuteriai atsiranda net ligoninių palatose, gyventojams siūloma vis daugiau viešųjų paslaugų internete, bibliotekų kompiuterinę pažangą dar prieš dešimtmetį ėmė remti Billo ir Melindos Gatesų fondas… Bet spręsti kasdienių problemų pasitelkdami informacines technologijas lietuviai nemoka. Lyg to nebūtų gana, penktadalis Lietuvos gyventojų apskritai nė karto nesinaudojo kompiuteriu.

Estai juokauja, kad internetu jų šalyje negalima padaryti tik trijų dalykų – susituokti, išsiskirti bei parduoti nekilnojamojo turto, ir visi šie dalykai yra savotiškai tarpusavyje susiję. Bene visos kitos valstybės paslaugos čia skaitmenizuotos. Estai neslepia – į valstybės paslaugų skaitmenizaciją jie žvelgia per konkurencijos ir varžybų prizmę, todėl daugelį dalykų siekia išbandyti ir įsidiegti pirmieji.

Riba tarp galimybės skelbti asmeninę informaciją ir neatsakingo elgesio su savo asmeniniais duomenimis yra plonytė. Kaip ir riba tarp duomenų tvarkytojų intereso kaupti duomenis ir prievolės juos ištrinti.