Naudojimasis išmaniosiomis technologijomis keičia bendravimo įpročius: neatsispiriame pagundai pasinaudoti jomis ne laiku ir ne vietoje. Priklausomybė nuo mobiliųjų įrenginių didėja.

Kristina Kanišauskaitė-Šaltmerė

2014-ųjų pradžioje mobiliaisiais telefonais naudojosi daugiau septyni milijardai pasaulio gyventojų. Tad nieko stebėtina, kad mobilusis įrenginys laikomas masiškiausiai naudojamu elektronikos prietaisu.

Jei tikėsime „The Economist“, Lietuvoje šimtui gyventojų tenka 138 mobiliojo ryšio abonentai ir pagal šį kriterijų užimame pirmą vietą pasaulyje (kai tokios JAV ar Kanada į pirmąjį 50-uką nė nepatenka).

Ryšių tarnybos reguliavimo duomenimis, vienas šalies gyventojas per dieną išsiunčia beveik penkias žinutes ir prakalba apie keturias minutes. Tačiau parašomų žinučių gausa lietuviai net 15 kartų lenkia pasaulio vidurkį: programinės įrangos ir su ja susijusių paslaugų lyderės SAP pateikta statistika rodo, kad per dieną visame pasaulyje išsiunčiama apie 2 mlrd. žinučių.

Suteikdami galimybę neribotai bendrauti, pasiekti tolimiausius pasaulio kampelius, mobilieji telefonai tampa šiuolaikinio gyvenimo „vairuotojais“. Dalis visuomenės užmiega ir nubunda nepaleisdama jų iš rankų, o tai, „Veido“ kalbintų psichiatrų teigimu, neatsiejama nuo elgesio priklausomybių. Šiuo konkrečiu atveju galime kalbėti ir apie naują reiškinį visuomenėje – baimę likti be mobiliojo telefono, dar kitaip vadinamą nomofobiją.

Eurobarometro duomenimis, Europos Sąjungoje 70 proc. vaikų nuo 12 metų neįsivaizduoja, ką reiškia gyventi be telefono, kai kurie atvirai prisipažįsta, kad palikę jį namie ar išsikrovus baterijai jaučiasi, tarsi netekę rankų.

Šį reiškinį pastebi ir vienas iš „Veido“ pašnekovų, vaikų psichiatras, psichoterapeutas Linas Slušnys. Jo teigimu, vyresnės kartos atstovas, pamiršęs mobilųjį įrenginį, namo greičiausiai negrįš ir išgyvens dieną be jo, užtat jaunosios kartos atstovas elgsis priešingai.

Ką tai sako apie mūsų kraštą, garsėjantį interneto sparta? Tampame mobiliųjų įrenginių įkaitais – šiandien jie mums diktuoja gyvenimo sąlygas? O gal vis dar gebame reikiamu metu išjungti ne laiku mums į draugiją besiveržiantį telefono skambutį?

Kaip rodo 2012 m. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro atlikta tyrimo „Lietuvos mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatumai“ ataskaita, Lietuvoje mobiliuoju telefonu naudojasi 98,6 proc. moksleivių (97,2 proc. ketvirtokų, 99,2 proc. aštuntokų ir 99,4 proc. vienuoliktokų turi telefonus), taigi svarstyti, kokį poveikį šis įrenginys daro dar besiformuojančiai auditorijai, jos įpročiams ir sveikatai, daugiau nei būtina.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-41-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje