Kalbėdami apie intelektinę nuosavybę skaitmeninėje eroje, neišvengsime nepaminėję ir piratavimo – fenomeno, neatsiejamo nuo dalijimosi filmais, dainomis, knygomis ar kitais kūriniais. Piratų vertinimas nėra vienodas: vienose šalyse jie laikomi griovėjais, autorių skriaudėjais ar visuomenės atstumtaisiais, kitur, priešingai, drąsiais, nesavanaudiškais avantiūristais, kovojančiais su sistema. Kokia yra naudojimosi intelektinės nuosavybės produktais ateitis ir kaip elgtis internete, klasterio „Clear Digital World“ konferencijoje „Interneto „eismo taisyklės“ ir vartojimo kodeksas – visuomenės brandos egzaminas“ svarstė jos dalyviai.

„Mandagūs ir paslaugūs realybėje, skaitmeninėje erdvėje žmonės stipriai pasikeičia, dažnai netgi tampa žiaurūs, jaučiasi nebaudžiami ir galintys elgtis kaip panorėję. Tūkstančius metų kūrusi darnaus gyvenimo normas, internete žmonija susiduria su anarchija, o valstybinės institucijos nesugeba apginti dalies savo piliečių interesų. Maža to, internete nebėra teritorinių ribų, visi gali būti bet kuo, o mūsų gyvenimą reguliuoja ir apie mus kone viską žino tokios virtualios „valstybės“, kaip „Google“ ir kiti IT milžinai“, – mąsto intelektinės nuosavybės problemas internete sprendžiančio klasterio „Clear Digital World“ (CDW) rinkodaros vadovas Romanas Matulis.

Jis pabrėžia, kad internetui vis labiau dominuojant žmogaus kasdienybėje būtina sukurti tam tikrą virtualios etikos kodeksą, panašiai kaip sukurtos visame pasaulyje galiojančios elgesio normos ar eismo taisyklės.

Apie prisitaikymo būtinybę kalbėjęs komunikacijos specialistas Džiugas Paršonis pastebi ir kintančias piratavimo bei legalumo sąvokas: „Naujas verslo modelis – skaitmeninės prenumeratos, nuomos paslaugos – sukuria naują, švarų vartotoją. Tokio žmogaus kompiuteryje esanti programinė įranga ar audiovizualiniai kūriniai negali būti laikomi piratiniais – viskas priklauso nuo jų konkretaus panaudojimo. Susitaikyti reikia ir su naujomis tendencijomis perkelti visą turinį į debesiją, kurioje laikoma informacija gali būti saugiai šifruojama, o talpa – neribojama. Beprasmiška kalbėti apie laikmenos mokestį ar fizinę savo kompiuterio buvimo vietą: greitai ekranus laikysime rankose, juos palaikantys procesoriai bus palikti namie, o visas turinys saugomas nežinia kur laikomuose serveriuose“, – pasakoja Dž.Paršonis.

Pasak jo, debesų kompiuterija diktuoja naujas sąlygas tiek vartotojams, tiek kūrėjams: anksčiau turėti įpročiai parsisiųsti norimą garso ar vaizdo įrašą, knygą, nuotrauką ar programą nebetenka prasmės, nes internete kuriasi gausybė bibliotekų, siūlančių neribotas ar bent labai gausias kolekcijas. Sumokėjęs nedidelį mėnesinį mokestį vartotojas gauna teisę laisvai naudotis visa biblioteka – „Spotify“ muzikos klausymosi, „Scribd“ knygų skaitymo, „Hulu“ TV laidų ir serialų peržiūros. Dalis šių bibliotekų savo verslą pradėjo saugodamos nelegalų turinį, tačiau sudariusios sutartis su leidėjais ir įgijusios administravimo patirties ėmė siūlyti rinkai profesionalias ir visų interesus atitinkančias paslaugas.

Tokios permainos griauna lig šiol vyravusį verslo modelį, pagal kurį nustatytomis proporcijomis pajamas dalijasi leidėjas, pardavėjas ir kūrėjas. Nuostolius kompensuoti VU dėstantis Dž.Paršonis ragina išnaudojant naujas atviras demokratines galimybes, kurias siūlo internetas, – minios finansavimą (angl. ~crowdfunding~). „Toks būdas kūrėjui garantuoja būtinas pajamas, o vėliau parduodamos kūrinio kopijos tampa grynuoju pelnu. Piratavimas taip pat netenka prasmės, juo labiau nereikėtų su juo drastiškai kovoti, o kaip tik stengtis išnaudoti jo teikiamas galimybes“, – teigia Dž.Paršonis.

Skatindamas visuomenės dialogą, klasteris CDW organizuoja konkursą, kuriame mėgėjai bei profesionalai kviečiami sukurti logotipą, filmuką, dainą, plakatą arba vadinamąjį memą kovos su piratavimu ar intelektinės nuosavybės apsaugos temomis. Kiekvienos kategorijos laimėtojai bus apdovanojami; konkurso sąlygos – ~www.cdw.lt~.

UAB „Clear Digital World“ (CDW) šiuo metu vykdo projektą UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.