Elektroninės apsaugos sistemos ir antivirusinių programų kūrėjai skelbia dramatiškai didėjančius kenksmingų programų, laiškų ir virusų skaičius, tačiau skirtingose visuomenės grupėse ir institucijose bendro suvokimo, kas yra saugumas skaitmeninėje erdvėje, nėra.
Tuo tarpu programišiai ir internetiniai vagys sparčiai tobulėja, o juos sugauti ar nuo jų apsisaugoti darosi vis sudėtingiau. Apie naujausius iššūkius valstybės ir kiekvieno žmogaus kibernetiniam saugumui kalbėjo klasterio „Clear Digital World“ organizuotos konferencijos „Duomenų saugumas – faktai ir iliuzijos“ dalyviai.
Giedrius Meškauskas, TEO specialiųjų paslaugų vadovas, pristatė šiuo metu aktualiausias kibernetines problemas, su kuriomis susiduria verslas, valstybės institucijos ir privatūs asmenys: „Prognozuojama, kad iki 2020 m. pasaulyje egzistuos net 30 milijardų prietaisų, turinčių interneto prieigą: tai bus ne tik automobiliai ar signalizacijos sistemos, bet ir šaldytuvai, laikrodžiai, skrudintuvai. Žinoma, jie bus užprogramuoti konkrečioms funkcijoms atlikti, tačiau programišiams internetu perimti įrenginių valdymą – įveikiamas darbas. Vadinasi, visai greitai stebėsime virtualias atakas prieš gyvybės palaikymo aparatus ar bankus, kurias vykdys piktavalių valdomi mūsų buities prietaisai. Didelę žalą darys srauto užėmimas, galintis sutrikdyti interneto svetainės ar prietaiso veikimą nuo kelių minučių iki ištisų mėnesių“, – pasakoja G.Meškauskas.
Analitikai pripažįsta, kad greit nebus tikslinga išskirti kompiuterių ir mobiliųjų įrenginių, – įsilaužimų tiek į vienus, tiek į kitus skaičiai vienodėja. Retenybe buvusių mobiliųjų telefonų kenksmingų programėlių kiekis per metus padidėja šimtais kartų ir pernai pasiekė beveik 20 milijonų. Beveik visų jų tikslas yra vagystė: pinigų, kai įsilaužiama į bankus, generuojami skambučiai, žinutės padidinto tarifo numeriais, arba duomenų, kai pasisavinami prisijungimo vardai, slaptažodžiai, kontaktai, kuriuos vėliau galima panaudoti rinkodaros tikslams arba siekiant užvaldyti bankus, socialinius tinklus ir kitas sistemas.
Su piratavimu kovojančio klasterio „Clear Digital World“ (CDW) koordinatorius Rimgaudas Kalvaitis pabrėžia kiekvieno įrenginių naudotojo atsakomybę saugotis. „Yra daugybė pikta linkinčių žmonių, kurie siųs trumpąsias žinutes, elektroninius laiškus, siekdami išgauti iš jūsų informaciją arba užkrėsdami jūsų prietaisą. Nė vienas mūsų neturėtų manyti esąs nuošalyje, nes internetinė erdvė tėra dar viena mūsų visų bendravimo aplinka. Programišiai ieško joje silpnųjų vietų, kad vėliau galėtų tuo pasinaudoti savo tikslams. IT švietimas ir apsauginių programų naudojimas yra būtinas kiekvienam interneto vartotojui, antraip, patys to nežinodami, galime ne tik skaudžiai nukentėti, bet ir tapti nusikaltėlių bendrininkais. Internetas mums suteikia labai daug galimybių, bet kartu ir atsakomybės bei pareigų“, – tikina R. Kalvaitis.
G.Meškauskas atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma duomenų vagysčių atliekama per socialinę inžineriją, kuri remiasi žmogaus polinkiu pasitikėti. „Dažnai pasitikima gaunamais laiškais, pranešančiais apie saugumo grėsmes, laimėtas loterijas, kitų žmonių prašymais paspausti nuorodą ar įdiegti programėlę. O tuomet elektroniniams nusikaltėliams atviros durys įsilaužti į jūsų kompiuterį, užvaldyti mobilųjį telefoną ar, gavus prisijungimo duomenis, atlikti norimas bankines operacijas. Viena šių taktikų – apsimetimas kitu asmeniu: socialiniuose tinkluose žmonės pateikia kaip niekada daug asmeninės informacijos, tad apsimetėliai labai lengvai gali įtikinti aplinkinius savo naująja tapatybe“, – neskelbti asmeninės informacijos internete ragina TEO specialistas.
UAB „Clear Digital World“ (CDW) šiuo metu vykdo projektą UAB „Clear Digital World“ klasterio „Clear Digital World“ plėtra, kompetencijų stiprinimas ir konkurencingumo didinimas (Nr. VP2-1.4ŪM-02-K-02-015). Projektą, kurio vertė 509 656,22 eurų, iš dalies finansuoja Europos regioninės plėtros fondas.