Kultūra.

Rugsėjo 12-13 dienomis Vilniaus Kalnų parkas taps roko sostine. Jubiliejinius koncertus čia rengia festivalis „Lituanika“, prieš trisdešimtį metų Lietuvoje skleidęs laisvės idėjas. Roko muzika visada buvo įrankiu reikšti poziciją. Šiandien pasaulyje lygiai taip pat neramu, kaip buvo anuomet, prieš trisdešimt metų“, – įsitikinęs jubiliejinio festivalio sumanytojas ir organizatorius Algimantas Miknevičius.

Lygiai tokios pat mintys sukasi ir garsiausių Lietuvos muzikantų galvose. Šiandien susirinkę roko pusryčių į Vilniaus restoraną „Aula“, jie kalbėjo apie tai, kad laikai keičiasi, tačiau žmogaus teisė reikšti savo pažiūras, teisė rinktis muziką ir teisė taikiai gyventi išlieka.

„Gerai prisimenu 1986-ųjų metų festivalį, – spaudos konferencijoje pasakojo Andrius Mamontovas. – Su draugais tris dienas sėdėjome išsižioję, atrodė, kad esame Amerikoje. Vilniuje grojo visos įdomiausios tuometinės sovietų sąjungos grupės. Mes grojome dieną, atrodo, keturioliktą valandą. Garso režisierius Edmondas Babenskas organizatorius įkalbino leisti mums pasirodyti festivalio scenoje, programoje „Vilčių startai“. Atlikome keturias dainas. Visos grupės festivalyje stengėsi judėti, šokinėti, rodyti visus įmanomus triukus. Mes nusprendėme groti visiškai nejudėdami. Vienas iš festivalio rengėjų Dovydas Bliuvšteinas mūsų pasirodymą nutraukė tada, kai pradėjome groti „Laužo šviesą“.

Sauliui Urbbonavičiui- Samui ir grupei BIX „Lituanika“ taip pat buvo tramplinas į šlovę. Po pasirodymo sausakimšuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose vaikinai iš Šiaulių buvo pakviesti koncertuoti į Vakarų Vokietiją, vėliau jų kelias nusitiesė iki JAV.

Prieš trisdešimtį metų festivalyje su grupe „Antis“ pasirodęs Algirdas Kaušpėdas tikina, kad tai buvęs laisvės festivalis, nuo kurio prasidėjo daug rimtesni dalykai – „Roko maršas“ ir net Sąjūdis. „Festivalio nuopelnai Lietuvos kultūrai ir demokratijai – didžiuliai“, – kalbėjo A.Kaušpėdas.

Pirmasis festivalis „Lituanika“ įvyko 1985-aisiais. Išvėsusioje populiariosios muzikos scenoje tai buvo tikras sprogimas. 1986, 1987, 1988 metais Vilniaus koncertų ir sporto rūmai vos sutalpino norinčius pasiklausyti geriausių Sovietų sąjungos grupių ir užsienio garsenybių. Trys festivalio dienos virto šešiomis, o festivalio scenoje pasirodydavo daugiau nei dvidešimt grupių.

Per keturis „Lituanika“ metus, padedant Lietuvos bičiuliui, tuomet itin populiariam muzikos kritikui Artiomui Troickiui, Vilniaus scenoje pasirodė beveik visos geriausios to meto roko grupės, A. Troickis tarsi jautė neseniai iš rūsių išlipusių roko grupių talentą ir siuntė jas į „Lituaniką“. Dar ir dabar daugelis Rusijos roko klasikų – „Akvarium“, „Kino“, „Nautilius“, „Avia“ „Bravo“, „Brigada S“, „DDT“, „Aukcion“, latviai „Lyvi“, „Jumprava“, Gunaro Grapso grupė prisimena Vilniaus festivalį kaip itin reikšmingą savo karjeros etapą. 1988-aisiais „Lituanika“ festivalyje pasirodė ”Die Toten Hosen” iš Vakarų Vokietijos, „Lombard“ iš Lenkijos ir daugybė kitų. 1986 metais ”Lituanikos” festivalyje prasidėjo grupių ”Antis” ir ”Foje” skrydis, vėliau iškilo ”BIX”, ”Katedra”, ”Ad Libitum” ir kitos lietuviškos roko grupės.

Šiemet sukanka 30 metų nuo pirmojo ”Lituanikos” festivalio. Rugsėjo 12-13 dienomis „Lituanikos“ legenda atgims Vilniaus Kalnų parke. „Norime, kad Rusijos, Lietuvos ir kitų šalių roko muzikantai sugrotų kartu, prisimintų tuos, kurių jau nebėra, o pasauliui dar kartą pasakytų, kad roko muzika ir roko muzikantai visada buvo, yra ir bus demokratijos, laisvės šaukliai, kad jie niekada nepritars valdžios agresijai ir neteisybei“, – sako festivalio organizatorius A. Miknevičius.

Festivalyje pasirodys geriausios jaunos Lietuvos roko grupės, specialią programą rengia grupės „Airija“, „Katedra“, „Bix“, netikėtą pasirodymą žada grupės „Mašina vremeni“ lyderis, prieš karą Ukrainoje aštriai pasisakantis Andrejus Makarevičius, savo mėgstamiausių dainų rinkinį ruošia Borisas Grebenščikovas ir legendinė jo grupė „Akvariumas“. Jubiliejinį koncertą vainikuos unikalus maestro Vladimiro Čekasino projektas, kuriame džiazo korifėjus žada sujungti kompiuterinę grafiką, džiazo muziką ir garsiausius Lietuvos roko muzikos atlikėjus – Saulių Urbonavičių-Samą, Algirdą Kaušpėdą, Marijų Mikutavičių. Koncerto vedėjai – Saulius Urbonavičius-Samas ir Martynas Starkus.

Festivalyje budės Lietuvos šaulių sąjungos nariai, čia įsikurs meno ir sporto erdvės, speciali palapinė bus įrengta vaikams.