"Scanpix" nuotr.

Įsivaizduokite: važiuojate automobiliu, su kuriuo nereikės sustoti įsipilti degalų, nes jį „pamaitins‟ kelio danga. Važiuojate automobiliu, kuris „nedrasko‟ jūsų piniginės, nes yra varomas elektra. O svarbiausia – važiuojate automobiliu, kuris mažiau kenkia aplinkai. Ne, tai ne sapnas, o netolima ateitis. Gal ir dabartis, jei drįstumėte žengti žingsnį pirmyn, – spręsti jums.

Žygimantas Mitkus, euroblogas.lt

Apie žaliojo transporto perspektyvas Lietuvoje kalbamės su transporto analitiku, lietuviško elektromobilio kūrėju dr. Martynu Starevičiumi.

– Šiuo metu darbuojuosi Kauno technologijos universitete, esu Transporto inžinerijos katedros docentas. Taip pat dirbu su įvairių miestų infrastuktūros, susisiekimo sistemos projektais. Esu vykdęs Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos vystymo projektą dvidešimčiai metų į priekį, kuriame nagrinėjome darnaus judrumo priemonių taikymą ir analizavome bendrą susisiekimo sistemos vystymo poveikį bendram miesto gyvavimui.

Kalbant apie elektromobilius, pirmojo projekto idėja gimė doktorantūroje. Tai buvo eksperimentinis elektromobilis, kuriuo bandėme patikrinti savo analitinius skaičiavimus ir ieškoti sprendinių, kaip komercializuoti elektromobilių technologijas. Visi projektai buvo rengiami su studentais – tai yra jų baigiamieji darbai. Ši praktika pasiteisino tuo, kad studentams buvo įdomu baigiamuosius darbus atlikti realioms sąlygoms su realiais projektais ir pritaikyti bei išbandyti keletą savų idėjų.

Martynas Starevičius / Euroblogas.lt/Ž.Mitkaus nuotr.

Taip pat prisidėjau prie įmonės „Vėjo projektai‟ projekto – elektrobuso – kūrimo. Aš buvau konstruktorių grupės narys. Elektrobusas praeitais metais buvo duotas išbandyti autobusų parkams skirtinguose miestuose. Šis projektas – prototipas, norimas technologijas sumontavus pigiausiomis priemonėmis. Patikrinę ir pabandę, kaip veikia autobuse įrengtos technologijos, šiuo metu kuriame ir elektrobuso dizainą, kad jis būtų šiuolaikiškas ir patrauklus gyventojui.

– Kaip sugalvojote pasukti žaliojo transporto kryptimi?

– Apie tai galvoti pradėjau 2000 metais. Tada elektromobiliai buvo gana naujas dalykas, tačiau vėliau elektra varomos transporto priemonės išpopuliarėjo. Kai pradėjome rengti elektros variklius, susidūrėme su skepsiu, tačiau kartais vardan naujos technologijos tenka „nulaužti‟ ir visuomenės mąstymą.

– Kiek laiko trunka pakrauti elektromobilį? Kokios technologijos kuriamos, kad šis procesas vyktų kiek įmanoma greičiau?

– Elektromobiliui reikia 20 kilovatvalandžių elektros energijos nuvažiuoti 100 kilometrų. Palyginti – arbatinukui reikia dviejų kilovatvalandžių. Jei namuose rozetė teikia arbatinukui reikalingą elektros energiją, šį skaičių padalinkime ir gausime, kad elektromobilį „namų sąlygomis‟ reikėtų krauti 10 valandų. Mieste esančios specialiai elektromobiliams skirtos įkrovimo stotelės transporto priemonę gali pakrauti per 20 minučių, tačiau ji turi būti galinga.

Namų šeimininkei, kuri vaikus veža į mokyklą, galbūt užsuka į parduotuvę ar nuvažiuoja į miestą atlikti kitų darbų, elektromobilis – puikus variantas, nes jai nereikia įveikti didelių atstumų.

Apie elektra varomų transporto priemonių įkrovimo technologiją kalbamės ir su autobusų parkais, kurie galvoja įsigyti elektra varomų transporto priemonių. Tačiau jų sąnaudos gerokai didesnės, tad, norint įkrauti 100 autobusų, reikėtų labai daug investicijų ir didelio elektros energijos galingumo. Miestai, kuriuose įrengtas troleibusų kontaktinis tinklas, jau turi elektromobiliams reikalingą infrastuktūrą, tad jiems prisitaikyti prie šios technologijos būtų lengviau.

– Kokios technologijos kuriamos, kad pakeistų, palyginti su standartiniu automobiliu, ne visai efektyvią elektromobilių baterijų technologiją? Ar artimiausiu metu jas galėsime panaudoti?

– Elektromobilių panaudojimas priklauso nuo mūsų suvokimo. Tyrimai rodo, kad apie 75 proc. žmonių per dieną automobilių važiuoja iki 100 kilometrų. Rinkoje jau esantys elektromobiliai, pavyzdžiui, „Mitsubishi i-MiEV‟ ar „Nissan LEAF‟, visiškai įkrauti gali įveikti iki 150 kilometrų atstumą, o tai atitinka didžiosios dalies žmonių dienos poreikį. Pavyzdžiui, namų šeimininkei, kuri vaikus veža į mokyklą, galbūt užsuka į parduotuvę ar nuvažiuoja į miestą atlikti kitų darbų, elektromobilis – puikus variantas, nes jai nereikia įveikti didelių atstumų.

Kelių ministerijų užsakymu parengtoje kompleksinėje studijoje numatyta, kad iki 2025 metų Lietuvoje bus 15-16 tūkst. elektromobilių. Palyginti su milijonu Lietuvoje riedančių automobilių, tai yra neįsivaizduojamai mažai, bet vis tiek palyginti didžiulis žingsnis pirmyn.

– Ar elektromobilių baterijų gamyba kenksminga aplinkai? Ar jos perdirbamos?

– Kiek teko domėtis, su nikelio-kadmio baterijomis problemų buvo, tačiau ličio baterijos yra visiškai regeneruojamos ir tinka antriniam panaudojimui.

– Kokios perspektyvos elektromobiliuose panaudoti saulės energiją?

– Pažįstu vieną elektrotechnikos specialistą, kuris ant tradicinio automobilio stogo sumontavo saulės bateriją ir turėjo labai efektyvų kondicionierių. Saulei stipriai kaitinant automobilį, nevažiuodamas jis pats save vėsina. Kita vertus, kai automobilis įkaitęs, jį daug sunkiau atvėsinti, nei vėsinant nedideliu intensyvumu, palaipsniui.

– Koks lietuvių požiūris į elektromobilius? Ką reikėtų keisti, kad technologija būtų patrauklesnė ir vietoje įprasto automobilio vartotojas pirktų elektros energija varomą transporto priemonę?

– Lietuvoje individualiai perdarome automobilius: iš tradicinio automobilio išimame variklį ir įdedame naują – elektrinį.

Tokios kelio juostos ne tik kraus elektromobilius, tačiau ir kaups elektros energiją, todėl, pavyzdžiui, žiemą galės pačios nutirpdyti sniegą.

Yra ir entuziastų, kurie elektromobilius susikonstruoja patys. Sudėtingiausias dalykas klientui siūlant elektra varomą transporto priemonę – tai, kad žmonės labai taupo pinigus. Elektromobilis gali kainuoti apie 10 tūkst. eurų. Išgirdęs šią sumą pirkėjas dar yra linkęs surizikuoti. Tačiau kai priduri, kad taip pat reikės pateikti dokumentus, suderinti ekspertizes ir tai kainuos dar mažiausiai 2 tūkst. eurų, elektromobilių patrauklumas dingsta.

– Kokia situacija su hibridiniais automobiliais? Ar jie prisideda prie klimato kaitos mažinimo?

– Sakyčiau, situacija su hibridiniais automobiliais visai nebloga. Jų varikliai suderinti taip, kad, važiuojant nedideliu greičiu, varo elektros variklis. Įstrigus spūstyje į atmosferą neišmetamos kenksmingos dujos, bet tai – labai sudėtingas įrenginys. Automobilyje sumontuoti du varikliai, o juos tarpusavyje suderinti tikrai sudėtinga.

– Ar sukurtomis technologijomis dalijamasi tarp valstybių, kad vyktų greitesnė žaliojo transporto pažanga?

– Visi nori parduoti savo technologijas, tačiau pirmiausia reikia rasti pirkėją. Paprastai bet kokios inovacijos atsiremia į tai.

– Ar įmanomos kelio juostos, kurios pakrautų elektromobilius? Kada tokia technologija galėtų būti pradėta taikyti?

– Tokia technologija tikrai įmanoma, ji po truputį jau įgyvendinama. Bandomieji takai, tačiau kol kas skirti tik dviračiams, jau berods įrengti Nyderlanduose. Jie labai patogūs, nes taip pat sumažina infrastuktūros priežiūros išlaidas. Tokios kelio juostos ne tik kraus elektromobilius, tačiau ir kaups elektros energiją, todėl, pavyzdžiui, žiemą galės pačios nutirpdyti sniegą.