Net septyni iš dešimties vairuotojų didžiuosiuose Lietuvos miestuose pripažino dažniau ar rečiau viršijantys leistiną greitį, atskleidė “Lietuvos draudimo” užsakymu atlikta penkių didžiųjų šalies miestų vairuotojų apklausa. Lietuvos kelių policija savo ruožtu konstatuoja, kad net 25% užfiksuotų eismo pažeidimų yra greičio viršijimas.

11% apklaustų vairuotojų teigė greitį viršijantys nuolat, likusieji 59% – kartais. Dauguma vairuotojų linkę pateisinti tokį savo elgesį kelyje: 23% nurodė, kad greičio rodyklė pakyla nepastebint, o dar 22% pasiteisino, kad sąmoningai viršija greitį vėluodami.

“Greičio viršijimas ypač pavojingas tuomet, kai keičiasi oro sąlygos, esant drėgnai ar šlapiai kelio dangai, o dar labiau – pašalus ir apledėjus keliams. Pasikeitus orams, nuo slidaus kelio atpratę, nesugebantys suvaldyti automobilių vairuotojai dažnai sukelia netgi masinius autoįvykius mieste, kurių metu nukenčia ne tik transporto priemonės, bet, deja, ir patys greičio mėgėjai ir jų keleiviai “, – sako AB “Lietuvos draudimas” Kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas.

Apklausos duomenimis, dažniausiai greitį viršija jauni vyrai (18-35 m. amžiaus), vairuojantys naujausios laidos automobilius (ne senesnius nei 4 m.), o jų vairavimo stažas – nuo 6 iki 10 m.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, maždaug kas ketvirta avarija, kurioje žūsta ar sužalojami žmonės, įvyksta dėl viršyto greičio. Tiesa, per porą metų dėl nesaugaus greičio kilusių avarijų skaičius sumažėjo: 2008 m. iš visų registruotų avarijų greitis koją pakišo 26% vairuotojų, o 2010 m. šis rodiklis smuko iki 11%.

Policijos teigimu, avaringumas dėl greičio viršijimo mažėja pirmiausiai dėl gausėjančių greičio kontrolės priemonių, tačiau tokiose avarijose nukentėjusių skaičius išlieka stabilus.

Šiemet per 8 mėn. Lietuvos kelių policija užfiksavo 3.745 avarijas, kilusias dėl nesaugaus greičio, iš jų 553 baigėsi vairuotojų ar keleivių sužalojimais ir mirtimis.

“Draudimo statistika byloja, kad viršytas ar nepasirinktas saugus greitis – viena skaudžiausių autoįvykių priežasčių. Dažnai net neįmanoma finansiškai įvertinti patirtų nuostolių, nes prarastos sveikatos ar paaukotos gyvybės jokiais pinigais nebesugrąžinsi”, – sako AB “Lietuvos draudimas” kompleksinių žalų vadovas Gytis Matiukas.

Apklausa, kurioje dalyvavo 533 didžiųjų miestų 18-74 m. amžiaus vairavimo teisę turintys gyventojai, taip pat parodė, kad Lietuvos vairuotojai kitiems eismo dalyvimas nuolat rodo neigiamus gestus ir kitaip stengiasi sugėdinti nedrausmingus vairuotojus, bet tai nesulaiko jų nuo polinkio viršyti greitį.

Paaiškėjo ir tai, jog greičio viršijimui įtakos turi ir vairuotojo psichologinė būklė. Dažniau spidometro rodyklė pakyla virš leistinos ribos tų vairuotojų, kurie prie vairo sėda blogos nuotaikos, būdami stresinės būsenos.