Idėjos, lemsiančios mūsų ateitį
Kokios naujovės įeis į Žemės gyventojų buitį artėjant 2100 metams? Prognozėmis dalijasi Niujorko kolegijos teorinės fizikos profesorius Michio Kaku.
Mokslininko nuomone, iki 2030 metų bus padaryti iš karto keli svarbūs atradimai. Ne vėliau turi pasirodyti ir kontaktiniai lęšiai su interneto prieiga. Tokio įrenginio prototipą kuria Vašingtono universiteto profesorius Babakas A. Parvizas. Interviu „The Times“ jis paaiškino, kad vaizdas bus formuojamas „prieš akį“, naudojant pusiau skaidrius, regėjimui netrukdančius šviesos diodus. Įrenginys galės atpažinti veidus, automatiškai versti iš užsienio kalbų ir pateikti regėjimo lauke kitą informaciją.
Pirksime „atsargines dalis“
Tikimasi, kad tuo metu bus galima laisvai nusipirkti įvairių žmogaus organizmo „atsarginių dalių“. Jau šiandien mokslininkai padaro dirbtines kremzles, kaulus, odą, ausis, nosis, kraujagysles, širdies vožtuvus, šlapimo pūsles ir trachėjas. Tai daroma taip: ant kempininio plastikinio pagrindo pasėjama ląstelių, paimtų iš paciento organizmo. Kaip leidiniui papasakojo daktaras Anthony Atala iš Wak Forest universiteto, pridėjus augimo katalizatoriaus ląstelės pradeda daugintis, o pagrindas pamažu rezorbuojasi.
Būsime telepatiški
Iki 2030 metų žmonija, galimas dalykas, mokės bendrauti telepatiškai. Jau šiandien paralyžiuotiems žmonėms į smegenis įauginami mikrograndynai ir per juos mokoma mintimis rašyti elektroninius laiškus, žaisti vaizdo žaidimus, klajoti po internetą. „Honda Corporation“ inžinieriai sukūrė tuo pačiu principu valdomą robotą. Kendrickas Key iš Kalifornijos universiteto Berklyje kuria mąstymo žodyną. „Gali būti, kad netrukus atsiras galimybė atkurti žmogaus regimosios patirties vaizdą vien atliekant smegenų aktyvumo matavimus“, – sako jis.
Bus prikelti išnykę gyvūnai
Yra tikimybė, kad iki 2070 metų pavyks grąžinti į gyvenimą išmirusius gyvūnus“, – tęsia M. Kaku. Specialistams pavyko klonuoti gyvūną pagal DNR pavyzdžius, paimtus iš to gyvūno palaikų praėjus 25 metams po jo žūties. Šiuo metu jau iššifruotas neandertaliečio genomas ir mokslininkų aplinkoje kalbama apie šios rūšies atgaivinimo perspektyvas. „Manau, tai bus įmanoma, kai turėsime instrumentų, reikalingų genetinėms manipuliacijoms atlikti. Teoriškai tokių instrumentų mes anksčiau ar vėliau turėsime. Tik klausimas, ar tai reikia daryti“, – nušviečia diskusijų esmę Robertas Lanza iš korporacijos „Advanced Cell Technology“.
Sensime lėčiau
Iki 2070 metų laukiama ir technologijų, leidžiančių sulėtinti žmogaus senėjimo procesą. Eksperimentai su gyvūnais ir vabzdžiais atskleidė, kad gyvenimą galima pailginti 30 procentų.
Iki 2100 metų gali išsipildyti mokslininkų svajonės apie „programuojamą materiją“, kai daiktų kontūrus bus galima keisti panašiai kaip tai darė robotas filme „Terminatorius 2“. Šiandien jau sukurti ypatingi segtuko galvutės dydžio mikrograndynai, vadinamieji katomai. Keisdami elektrinį krūvį jie gali persigrupuoti ir įgyti tai popieriaus lapo, tai puodelio, tai šakutės, tai lėkštutės pavidalą. Straipsnio autorius svajoja apie laikus, kai „nuspaudus mygtuką dykumoje išdygs ištisi miestai“.
XXII a. laimėjimai
XXII a. pradžioje bus sukurtas kosminis laivas, tinkamas keliauti į žvaigždes, tikisi mokslininkai. Gali būti, kad iš pradžių tai bus maži, „nago dydžio“, bet labai greiti, galintys judėti beveik šviesos greičiu kompiuteriai. Juos milijonais bus galima išsiuntinėti po kosmosą.
Maždaug tuo pačiu laiku turi įvykti proveržis kosminio turizmo srityje, susijęs su kosminio lifto sukūrimu. Tikimasi, kad šis išradimas šimtą kartų sumažins krovinių pristatymo į orbitą aplink Žemę kainą, todėl kosminė kelionė taps prieinama vidutiniam statistiniam žmogui.
Kabina bus keliama į dangų tūkstančių kilometrų ilgio lynu, kurį laikys išcentrinė jėga, susidaranti sukantis Žemei. Viltį šiam projektui įgyvendinti suteikė neseniai atrasti angliniai nanovamzdeliai.
Loading ...