Rugsėjo 2-8 d. Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje prasideda Trakų Dievo Motinos – Lietuvos globėjos atlaidai dar vadinami „Trakinės“ atlaidų vardu.

Daugiau nei šešis šimtus metų Trakinės atlaidai yra seniausiai, o kartu ir iškiliausi Švč. Mergelės Marijos kulto Lietuvoje iškilmės, menantys taip pat ir didžiojo Lietuvos valdovo Vytautu Didžiojo vardą. 1409 m. gegužės 24 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas fundacine privilegija įsteigė Trakų parapijos bažnyčia. Nuo to laiko Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia tapo viena svarbiausių Marijos šventovių Lietuvoje.

Trakų klebonas kun. Jonas Varaneckas sako, kad kasmetiniai Trakinių atlaidai rengiami su intencija paraginti žmones atverti trijų dieviškųjų dorybių – tikėjimo, vilties ir meilės, duris. „Šias dorybes įgysime tik gyvendami bendrystėje su Dievu ir Švč. Dievo Motina bei jausdami ryšį vieni su kitais. Ta proga kviečiame žmones įsilieti į bendruomenės gyvenimą, giliau suvokti mūsų protus pranokstantį tikėjimo slėpinį ir Dievo Motinos žvilgsniui atsiliepti savo malda”, – teigė Trakų klebonas.

Marijos kultas Trakuose nuo pat bažnyčios įkūrimo buvo itin stiprus. Istoriniai dokumentai liudija, kaip minios žmonių plūsta melstis per Marijos paveikslo karūnavimą. Dievo Motinos paveikslas ypač ėmė garsėti XVI amžiuje. Manoma, kad šį stebuklingą paveikslą Vytautui Didžiajam krikšto proga dovanojo Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1391—1425). Yra žinoma, kad paveikslą gerbė ir katalikai, ir stačiatikiai, ir net Vytauto pavaldiniai vietos musulmonai.

Malonėmis ir stebuklais garsėjantis Trakų Dievo Motinos paveikslas buvo ir yra nuolat gausiai lankomas maldininkų. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Trakų šventovė buvo bene labiausiai lankoma piligrimų. Nei carinės, nei sovietinės okupacijos metai neišdildė Trakų Švč. Mergelės Marijos šlovės – švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia Trakuose niekada nebuvo uždaryta. Po Nepriklausomybės atgavimo šis kadaise visos Lietuvos Didžios Kunigaikštystės dvasinis centras vėl atgyja ir žadina bendrapiliečių sielas.

Trakų šventovė ir jos žymieji Švč. Mergelės Marijos – Lietuvos Globėjos atlaidai yra ne tik dvasinis įvykis Lietuvos katalikų kalendoriuje. Trakinės atlaidai mena Lietuvos valdovų pastangas vesti Lietuvą krikščioniškųjų dorybių ir Dievo pažinimo keliu, o kartu ir kviečia Lietuvos piliečius atrasti Dievą kaip savo gyvenimo centrą.

Atlaidų programa:

RUGSĖJO 3 D. (šeštadienis)

Lentvario parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

19.00 val. Mišparai (lotynų k.)
(Meldžiasi kun. J. Minderis, gieda VU Schola Cantorum Vilnensis)

RUGSĖJO 4 D. (sekmadienis)

Pagrindinė atlaidų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
(Celebruos Jo Em. Kard. A. J. Bačkis)

11.00 val. „Spalvotųjų šypsenų šventė Trakinių atlaiduose“
(Prie Trakų bažnyčios)

12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)
(Celebruos Jo Em. Kard. A. J. Bačkis)

13.00 val. „Spalvotųjų šypsenų šventė“ (tęsinys)
(Prie Trakų bažnyčios)

RUGSĖJO 5 D. (pirmadienis)

Grigiškių parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

RUGSĖJO 6 D. (antradienis)

Vaidotų parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

RUGSĖJO 7 D. (trečiadienis)

Senųjų Trakų parapijos piligrimų diena

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
12.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)
(Celebruos Vysk. J. Matulaitis)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. šv. Mišios (lietuvių k.)

RUGSĖJO 8 D. (ketvirtadienis)

Švč. M. Marijos Gimimo iškilmė. Atlaidų pabaiga.

10.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
(Celebruos Vysk. A. Poniškaitis)

11.00 val. Akatistas Švč. M. Marijai (lietuvių k.)
(Giedos Aušros Vartų choralistai)

12.00 val. šv. Mišios
(Celebruos Vysk. A. Poniškaitis)

17.00 val. šv. Mišios (lenkų k.)
18.00 val. Baigiamosios Iškilmingosios šv. Mišios (Missa Solemnis)
(Gieda VU Schola Cantorum Vilnensis ir Schola Cantorum Kaunensis)

KITOS PAMALDOS atlaidų metu

Švč. M. Marijos valandų malda — prieš rytines šv. Mišias.
Švč. M. Marijos litanija bei malda į Trakų Dievo Motiną — po rytinių šv. Mišių.
Rožinio malda — prieš vakarines šv. Mišias.