"Veido" archyvas

Minios prie parduotuvių visą naktį naujo įrenginio pasirodymo laukiančių žmonių; visame pasaulyje kylantis ažiotažas dėl to, kad jis buvo šluote iššluotas iš lentynų Amerikoje, nė nespėjęs pasiekti užjūrin siunčiamų konteinerių; tūkstančiai susižavėjusiųjų komentarų internete, dar labiau kaitinančių geidžiamumo atmosferą. Nesunku atspėti, kad kalbama apie “Apple”. Iš tiesų, juk daug kas kuria kompiuterius, nešiojamuosius grotuvus ar telefonus, bet, regis, “Apple” geriausiai sekasi paversti juos “privalai turėti” stiliaus ikonomis.

Stiliaus ir technologijų sąskambis

“Ai, čia juk tik padidintas “iPhone…”; “Oho, čia juk “iPhone”, tik dar padidintas!” Neabejotina, kad antroji frazė pastarosiomis savaitėmis ištariama kur kas dažniau, nors abi jos apibūdina tą patį – naująjį “Apple” gaminį, planšetinį kompiuterį “iPad”.

Iš tiesų “Apple” kompanija dažnai vartotojams pasiūlo tai, ko rinkoje jau galima rasti (juk planšetinius įrenginius yra pristačiusi ne viena kompiuterių gamintoja). Tačiau “Apple” pavyksta sukurti keletą reikšmingų patobulinimų, o svarbiausia, kad ši kompanija sugeba juos labai įtaigiai išryškinti.

“iPad” pristatymas rinkai buvo toks, kokio ir reikėjo tikėtis iš “Apple”, – tai kone klasikinis pavyzdys: iki šios naujovės oficialaus pristatymo šių metų sausio 27 d., kai juodais marškiniais vilkintis kompanijos simbolis Steve’as Jobsas iškėlė knygos dydžio kompiuterį, sutiktą audringais plojimais, nebuvo skelbiami jokie naujojo kūrinio techniniai duomenys. O neva netyčia į viešumą praslystančios detalės, žinoma, tik dar labiau didino susidomėjimą ir kėlė diskusijas.

Rezultatas: jau pirmą prekybos dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose 499–829 dolerių kainuojantį “iPad” įsigijo 300 tūkst. pirkėjų (iki tol šio miniatiūrinio prietaiso nė nečiupinėjusių). O tai jau ligšiolinį rekordininką “iPhone” nuvainikuojantis rezultatas – šio išmaniojo telefono pirmąją dieną parduota “vos” 270 tūkst. vnt.

“Apple” netruko pranešti, kad dėl tokios didžiulės paklausos JAV kompanija priversta mėnesiui atidėti prekybą šiuo planšetiniu kompiuteriu kitose šalyse ir išankstinius užsakymus pradės registruoti tik nuo gegužės 10 d. Prasidėjus tokiam visuotiniam pamišimui dėl “iPad” ima atrodyti, kad šis įrenginys tobulas. Bet taip nėra, jis turi ir nemažai trūkumų, mat žengiant valdymo paprastinimo keliu kai ko buvo atsisakyta. Pavyzdžiui, “iPad” neleidžia vienu metu naudotis keliomis programomis, jis nesuderinamas su “Flash” technologija, kuri naudojama daugelyje interneto svetainių, neturi 3G mobiliojo ryšio ir prie interneto jungiasi tik bevieliu “Wi-Fi”.

O Lietuvoje, kai jis mus pagaliau pasieks, apskritai bus galima naudotis tik maža dalimi visų “iPad” galimybių. Jau “iPhone” savininkai puikiai žino, kad mums uždaryti daugelis elektroninės parduotuvės “iTunes” skyrių, o dabar draudžiamų gėrybių sąrašą papildys dar ir elektroninės knygos.

Tiesa, gerbėjų minios liudija, kad privalumų “iPad” vis dėlto turi gerokai daugiau: juk jis ir stilingas, ir nebrangus, ir idealiai tinka vaizdo medžiagai žiūrėti, naršyti internete bei elektroninėms knygoms skaityti.

S.Jobso karalystė

Garsusis “obuoliukas” ne visuomet buvo toks geidžiamas, koks yra dabar.

Taip, 1976 m. tėvų garaže kelių kompiuterių entuziastų įkurta kompanija gan greitai, per kelerius metus, tapo milijoniniu verslu, tačiau vėliau ji patyrė ir nuopuolių, ir krizių, o 1997 m. apskritai buvo atsidūrusi prie bankroto slenksčio. “Apple” išgelbėjo ir naujam gyvenimui prikėlė prie kompanijos vairo vėl sugrįžęs vienas jos steigėjų S.Jobsas, kuris buvo pasitraukęs dėl nesutarimų su kitais akcininkais. Šis ambicingas, kūrybingas ir labai patyręs vadovas įvykdė kone perversmą tiek įmonės valdymo, tiek darbuotojų mąstymo srityje ir pavertė “Apple” tuo, kuo kompanija yra dabar: madingų ir stilingų technologijų kalve.

Naujosios eros simboliu galima laikyti 1998 m. pristatytą asmeninį “iMac” kompiuterį. Technologiškai jis nebuvo smarkiai tobulesnis už panašius konkurentų gaminius, tačiau pasižymėjo išskirtiniu dizainu, be to, buvo lengviau valdomas, o svarbiausia – šie išskirtinumai buvo labai tinkamai pristatyti rinkai. Nuo tada “Apple” rinkodara pasižymi tuo, kad akcentuojamas ne konkretus produktas, o drauge su juo įgyjamos vertybės – laisvė, stilius, priklausymas tam tikrai visuomenės grupei.

Dar vienas naujųjų laikų “Apple” istorijos kertinis akmuo – “iPod” grotuvas. Juo kompanija pranešė sukanti iš siauros kompiuterių gamybos specializacijos ir imanti gaminti įvairesnius įrenginius.

Beje, svarbu paminėti, kad “Apple” niekada nėra išradusi jokių naujų įrenginių – ir asmeninį kompiuterį, ir MP3 grotuvą, ir mobilųjį telefonas bendrovė tik sėkmingai patobulino. Tačiau “iMac”, “iPod” ir “iPhone” tokie neįtikėtinai sėkmingi tapo dėl to, kad buvo lengviau valdomi ir geresnio nei konkurentų dizaino.

Visa ši obuoliu pažymėta imperija pavertė S.Jobsą vienu įtakingiausių planetos žmonių. Beje, jis iki šiol dėvi tik džinsus, baltus sportinius batelius ir juodą megztinį, kurį tik išskirtiniais atvejais, tokiais kaip naujo “Apple” produkto pristatymas rinkai, pakeičia juodais marškiniais.

Skvarbaus žvilgsnio S.Jobso portretas šių metų balandį papuošė įtakingojo JAV savaitraščio “Time” viršelį – jau aštuntą kartą. Pirmąkart tuomet 26-erių metų “Apple” įkūrėjas čia pasirodė 1982 m. ir buvo apibūdintas kaip žmogus, kone vienas sukūręs kompiuterių imperiją, jau tuo metu vertintą 149 mln. JAV dolerių. Antrą kartą tokia garbė jam buvo suteikta 1997 m., kai pranešta, kad S.Jobsas sugrįžo gelbėti savo pirmosios meilės – “Apple”. 2005-aisiais jis buvo apibūdintas kaip žmogus, turintis įgimtą dizaino jausmą ir sugebantis rasti bei pasamdyti genijus.

Turbūt tai tiesa, nes garaže kartu su S.Jobsu pirmąjį kompiuterį sukūręs Steve’as Wozniakas tikrai nebuvo mažiau talentingas – priešingai, tai jis laikomas pirmojo bei antrojo “Apple” kompiuterių autoriumi. Tačiau prie kompanijos vairo dabar telikęs S.Jobsas, kurio talento ir asmeninio indėlio į “Apple” sėkmės istoriją nemėgina neigti net su juo dėl emocingo elgesio ir ne visada sąžiningų santykių versle susipykę žmonės.