Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad per 2011 m. 5 proc. augo Lietuvos gyventojų informuotumas apie elektroninių paslaugas, sukurtas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Sparčiausiai elektroninių paslaugų žinomumas augo tarp mažiau apie jas žinančių kaimo gyventojų ir aukštesnįjį/aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą turinčių žmonių.
2012 m. pradžios duomenimis, 36 proc. 18−74 metų Lietuvos gyventojų žino ar yra ką nors girdėję apie Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis yra finansuojamus Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektus. Per 6 mėnesius žinančių apie tai padidėjo 5 proc. – 2011 m. liepą tokių buvo 31 proc.
Geriau už kitus apie ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus Lietuvos informacinės visuomenės plėtros projektus yra informuoti vyrai, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu, dirbantys asmenys bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį didžiausios (virš 2500 Lt). Geriausiai apie e. paslaugas žino vadovai (66 proc.), specialistai ir tarnautojai (61 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (66 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (55 proc.) bei tie gyventojai, kurie internetu naudojasi kasdien (62 proc.).
Interneto tinklapį www.epaslaugos.lt (taip pat pasiekiamas adresu www.evaldžia.lt), kuriame centralizuotai pateikiamos nuorodos į valdžios institucijų teikiamas elektronines viešąsias ir administracines paslaugas,  žino keturi iš dešimties 18–74 metų Lietuvos gyventojų – t. y. 41 proc. Per paskutinį pusmetį tinklalapio žinomumas padidėjo 8 proc. 8 proc. suaugusių šalies gyventojų lankėsi šiame tinklapyje ir naudojosi teikiamomis paslaugomis, dar dešimtadalis (10 proc.) lankėsi tinklapyje, bet nesinaudojo paslaugomis bei ketvirtadalis (23 proc.) nesilankė, bet žino tokį tinklapį.
Dažniau už kitus tinklapio www.epaslaugos.lt paslaugomis naudojosi 18-49 metų žmonės (11 proc.), didmiesčių gyventojai (11 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (27 proc), dirbantys valstybiniame sektoriuje (15 proc.), vadovai (21 proc.), specialistai ir tarnautojai (20 proc.), gyventojai, kurie internetu naudojasi kasdien (17 proc.) ar kelis kartus per savaitę (12 proc.) bei tie, kurių šeimos pajamos per mėnesį didžiausios (15 proc.).
Respondentų taip pat buvo prašoma pasakyti, kokios informacijos jiems trūksta apie elektronines viešąsias ir administracines paslaugas, sukurtas ES struktūrinių fondų lėšomis. Kiek daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) apklaustų gyventojų norėtų žinoti, kuo šios elektroninės paslaugos gali būti jiems naudingos, penktadalis (21 proc.) norėtų aiškių ir lengvų instrukcijų, kaip jomis naudotis. Šeštadalis suaugusių Lietuvos gyventojų pageidauja, kad informacija apie tokias elektronines viešąsias ir administracines paslaugas būtų pateikiama spaudoje, televizijoje ar per radiją (17 proc.) bei kad vienoje vietoje būtų pateikta susisteminta informacija apie visas skirtingų valdžios institucijų teikiamas tokias elektronines paslaugas (17 proc.). Kiek mažiau nei penktadalis (18 proc.) nepageidavo jokios papildomos informacijos, o dar 27 proc. ar neatsakė į šį klausimą.
Tyrimą IVPK užsakymu šių metų pirmą ketvirtį atliko bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai“. Apklausti 1004 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 74 metų iš 100 Lietuvos vietovių. Rezultatų paklaida neviršija 3 proc. Tyrimas atliktas įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programą Sanglaudos fondo lėšomis.
2007–2013 m. laikotarpiu parama Lietuvos informacinės visuomenės plėtrai skiriama pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ (IVV). Šiuo prioritetu yra siekiama veiksmingai prisidėti prie informacinės visuomenės vystymosi procesų spartos, sudaryti galimybes visiems šalies gyventojams įvertinti ir pajusti informacinių ir ryšių technologijų bei sprendimų svarbą bei naudą kasdieniam gyvenimui, verslui, pilietiškumo ir demokratijos vystymuisi. IVV prioriteto vertė –  975,3 mln. litų. Didžiąją dalį šio prioriteto sudaro ES struktūrinių fondų lėšos – 829 mln. litų, likusią – bendrojo finansavimo lėšos – 146,3 mln. litų