Turkijoje surasta „Šv. Barnabo evangelija“, kurią žiniasklaida jau spėjo praminti paslaptingąja Biblija. Šiame senoviniame rankraštyje skelbiama, kad Jėzus Kristus turėjo pranešti apie islamo pranašo Mahometo atėjimą į pasaulį. Šiuo rankraščiu jau susidomėjo ir Vatikanas.

„Aukso raidėmis ant gyvulių odos surašyta „Šv. Barnabo evangelija“ Turkijoje rasta dar 2000 metais. Tačiau daugiau kaip dešimtmetį šis radinys buvo slepiamas nuo visuomenės, o dabar jis atiduotas Ankaroje esančiam Etnografijos muziejui. Šis senovės rankraštis įvertintas 14 mln. svarų, o vienos jo pusės fotokopija įkainota net 1,5 mln. svarų“, – rašo britų dienraštis „The Daily Mail“.

Duodamas interviu šiam dienraščiui, Turkijos kultūros ministras Ertugrulas Gunay teigė, kad šis radinys gali būti autentiška Kristaus laikų relikvija, kurią Bažnyčia labai ilgai slėpė, nes jis patvirtina Korane skelbiamas tiesas, kurios prieštarauja krikščionių išpažįstamam Naujajam Testamentui. Ministras sakė, kad šį Turkijos muitininkų sulaikytą bandant išvežti iš šalies rankraštį jau oficialiai pareiškė norą pamatyti Vatikano ekspertai. To paprašė ir pats popiežius Benediktas XVI.

Anot E. Gunay, rankraštyje rašoma, kad Jėzus buvo tik vienas iš daugybės pranašų, pasireiškusių įvairiais amžiais, o paskutinis iš jų buvo pranašas Mahometas. Rastas rankraštis teigia, kad Jėzaus uždavinys buvo pranešti apie Mahometo atėjimą. „Kaip turėjo vadintis Mesijas? Jo palaimintas vardas buvo Muhammadas.“ Dar kitoje rankraščio vietoje rašoma, jog ir pats Jėzus teigė, kad jis nėra Mesijas, o tik Izmaelitas, t. y. Arabas“, – aiškino ministras E. Gunay.

„Šv. Barnabo evangelija“ ir Koranas skelbia, kad Jėzus buvo pranašas, vardu Isa, nors kartais jis dar vadinamas Al-Masih (Kristumi) arba Ibn Maryam, t. y. Marijos sūnumi. Tačiau skirtingai nei skelbia krikščionybė, jis nebuvo „įsikūnijęs Dievas“.

Labiausiai religijos žinovus stebina šio senovinio rankraščio ir Islamo doktrinos sutapimas, būtent todėl daugybė ekspertų abejoja šio rankraščio originalumu ir aiškina, kad jis negalėjo atsirasti anksčiau nei XVI amžiuje. Šis Turkijos radinys greičiausiai yra dar vienas apokrifas, t. y. abejotinos autorystės ir abejotino autentiškumo veikalas, todėl neįtrauktas į kanonines Biblijos knygas.

Šv. Barnabas yra laikomas Kipro bažnyčios įkūrėju ir vienu iš ankstyvosios krikščionybės apaštalų. Iki šiol buvo žinomi du „Šv. Barnabo evangelijos“ egzemplioriai. Jie parašyti italų ir ispanų kalbomis, tačiau ispaniškas rankraštis buvo prarastas, o dalis jo teksto išliko XVIII amžiaus rankraštyje.

Šioje evangelijoje neigiama Šventoji Trejybė, vadinant ją erezija, ir teigiama, kad Kristus buvo ne nukryžiuotas, o paimtas gyvas į Dangų, vietoj jo ant kryžiaus prikaltas kažkas kitas. Taip pat teigiama, jog Kristus dar grįš į Žemę, kad atkurtų taiką ir tvarką bei įveiktų Antikristą, taip sugrąžindamas tiesą ir teisingumą. Šv. Barnabo evangelijoje taip pat rašoma, kad Dievas liepė Marijai ir Juozapui neduoti Jėzui vyno, stipriųjų gėrimų ir netinkamos mėsos, t. y. kiaulienos, kas būdinga islamo tikėjimui.

Religijos žinovai teigia, kad Jėzaus iš Nazareto veikla paliko daug rašytinėje literatūroje, todėl ir yra daug apokrifų, kurie virto tikra lobių skrynia įvairiems rašytojams. Kai kuriuose jų net aiškinama, kad, pavyzdžiui, Jėzus visiškai nedarė stebuklų, o tik numesdavo vaikus nuo stogo, kad paskui galėtų juos atgaivinti. Bet ar tai ne stebuklas?

technologijos.lt