Lietuviai – vieni didžiausių piratų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvoje nelegalią kompiuterinę programinę įrangą diegiasi net 54 proc. apklaustųjų, kai ES vidurkis – 33 proc. Tokius duomenis atskleidė naujausias Verslo programinės įrangos aljanso tyrimas.
Lietuvoje pirataujančių vartotojų nemažėja jau ketverius metus, o vien pernai lietuvių naudotos nelicencijuotos programinės įrangos vertė siekė 44 mln. dolerių.
Piratavimo lygis aukštas visoje Rytų Europoje: nelegalią kompiuterinę įrangą siunčiasi 64 proc. rumunų, 63 proc. bulgarų, 54 proc. latvių, 53 proc. lenkų. Piratų tautos vardo nusipelno ir pietiečiai graikai (61 proc.) bei italai (48 proc.). Vakarų Europoje šis rodiklis svyruoja nuo 23 proc. Austrijoje iki 37 proc. Prancūzijoje.
Beje, kai kuriose pasaulio šalyse piratavimo lygis viršija 90 proc.: nelegalią programinę įrangą diegiasi 91 proc. gruzinų ir 92 proc. Zimbabvės gyventojų.
Verslo programinės įrangos aljanso tyrimas atskleidė, kad tipinis programinės įrangos piratas – jaunas vyras, gyvenantis kylančios rinkos šalyje. Pirataujantys interneto vartotojai iš tokių šalių instaliuoja keturis kartus daugiau nelegalių programų negu piratai, gyvenantys subrendusios rinkos šalyse. Įdomu, kad aktyviai piratauja ir verslo sprendimų priėmėjai: palyginti su kitais piratais, net dvigubai daugiau jų teigė, kad perka programinę įrangą vienam biuro kompiuteriui, bet instaliuoja ir kituose.
Tyrimas parodė, kad dėl didžiulių kompiuterinės programinės įrangos piratavimo mastų ES įmonės vien 2011 m. prarado 10,6 mlrd. eurų pajamų.