Bauskės pilyje vyksta tarptautinė mokslinė konferencija, skirta Bauskės pilies atkūrimui ir Kuršo Kunigaikštystės įkūrimo 450 metų sukakčiai. Joje dalyvauja mokslinėms ir muziejinėms institucijoms atstovaujantys pranešėjai iš Čekijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Pranešimus konferencijoje skaityti pakviesti ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų darbuotojai.

Bauskės pilies muziejaus (Latvija) organizuojama konferencija vyksta Kuršo kunigaikščio Frydricho Ketlerio (Friedrich Kettler, g. 1569 m. lapkričio 25 d.) gimtadienio išvakarėse. Livonijos ordino viešpatavimą menančioje ir ilgą laiką restauruotoje Bauskės pilyje prieš kelerius metus buvo įrengtos pirmosios ekspozicijos, vykdoma aktyvi edukacinė veikla, organizuojami reprezentaciniai renginiai, tarp jų – Baltijos šalių vadovų susitikimai.

Konferencijoje daugiausia dėmesio skiriama istorinių pilių ir rezidencijų atkūrimo bei rekonstrukcijos klausimams. Čekijos ir Latvijos kolegos pristatys Bauskės pilies, kaip administracinio ir karinio centro, istoriją, papasakos apie šio istorinio objekto atgimimo procesą, supažindins su akmeninių ir molinių radinių archeologiniais tyrimais, apžvelgs XVII a. Kuršo Kunigaikštystės sodininkystės ypatumus. Konferencijos dalyviai turės galimybę pamatyti rekonstruotus XVI–XVII a. dvariškių kostiumus ir šokius. Svečias iš Estijos pristatys XV–XVII a. Talino gyvenamųjų namų akmeninės puošybos tendencijas.

Daug dėmesio konferencijoje bus skirta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimo projektui: vyriausioji fondų saugotoja, archeologė Ėrika Striškienė pristatys Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniaus Žemutinėje pilyje keramikos radinius – XV–XVII a. krosnių koklius ir grindų plyteles. Mokslinių tyrimų centro Architektūros grupės administratorė, architektė Rasa Abramauskienė apžvelgs marmuro ir kito akmens naudojimą kuriant Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų interjero ir eksterjero apdailą. Valdovų rūmų muziejaus direktorius, istorikas dr. Vydas Dolinskas skaitys pranešimą apie kai kuriuos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kuršo Kunigaikštystės santykių aspektus XVI–XVIII amžiuje.

Valdovų rūmų muziejus jau daugybę metų glaudžiai bendradarbiauja su Bauskės muziejaus specialistais ir mokslininkais, keičiasi moksline informacija, patirtimi. Šios muziejinės institucijos vykdo labai panašią misiją, atlieka analogiškas funkcijas: abi rezidencijos XV–XVII a. buvo Lietuvos ir Kuršo valdovų rūmai, jų architektūroje galima pastebėti nemažai bendrų bruožų, panašios akmeninės bei keraminės architektūrinės detalės, nes tarp Lietuvos ir Livonijos, o vėliau tarp Lietuvos ir Kuršo visada buvo glaudūs politiniai ir kultūriniai ryšiai. Nepaisant to, kad Livonijos ordino egzistavimo laikais būta ir nemažai konfliktų, su Livonijos ordino šaka Lietuvos santykiai visada buvo daug draugiškesni negu su Prūsijos, o vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas XIII a. viduryje karališkąjį vainiką gavo tarpininkaujant Livonijos ordino magistrui. Kuršo Kunigaikštystė pagal 1561 m. Vilniaus sutartį buvo įkurta Lietuvos ir Livonijos politinio elito iniciatyva ir kurį laiką priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei bei jos valdovui Žygimantui Augustui, o vėliau – Abiejų Tautų Respublikai. Kuršo kunigaikščiai dažnai viešėjo Vilniuje, o 1633 ir 1639 m. davė vasalines priesaikas Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose. Ir Kuršo, ir Lietuvos valstybingumas buvo sunaikintas 1795 m. po trečiojo Respublikos padalijimo, kai Rusijos imperija okupavo šias teritorijas.