Perspektyvios aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjai broliai Vizbarai žino, kad inžinieriaus bei mokslininko darbas – tai nenutrūkstamas problemų sprendimas. Galbūt todėl jie linksmai juokauja net ir darbų sūkuryje bei slegiami didžiulių lūkesčių.

Prieš savaitę profesorių Felikso Ivanausko ir Romo Barono darbų ciklas buvo pristatytas Lietuvos mokslo premijų konkursui. „Veidas“ pasidomėjo, kuo reikšmingas jų mokslinis darbas ir koks šių mokslininkų požiūris į pasaulį.

Šiemet „Veidui“ sukanka dvidešimt metų – per šį laiką pasaulis pasikeitė iš tiesų radikaliai. Tad šiandien pabandysime prognozuoti, kaip technologijos pakeis pasaulį per atimiausius dvidešimt metų.

Naujasis centras didina mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir gamybos pajėgumus Rytų Europoje molekulinės, baltymų ir ląstelių biologijos produktų srityse

XX amžiuje astrologinėms pranašystėms atsirado rimta konkurencija – ekonomikos, politikos bei kitų sričių prognozės. Kiek patikimos šios ekspertų prognozės ir kas kaltas dėl jų neišsipildymo?

Nauji mokslininkų atradimai rodo, kad iki šiol daugiausia kenkėjais laikyti įvairūs mikrobai ir bakterijos iš tiesų yra būtina žmogaus kūno dalis. Kas gi tie mikroorganizmai ir kaip jie veikia?

Tarptautinės technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens“ mokslininkams pavyko atlikti kraujo ląstelių tyrimą pasitelktus magnetinio skaitymo technologiją, naudojamą kompiuterių kietuosiuose diskuose. Tam jie sukūrė magnetinį kraujo tėkmės citometrijos prototipą, kuris gali aptikti vėžio ląsteles kraujyje. Ši technologija buvo sukurta remiantis GMR (angl. giant magnetoresistance) efektu, kurio atradėjas 2007 m. buvo apdovanotas Nobelio premija fizikos srityje.

Praėjusią savaitę Marse nusileido pats ambicingiausias ir sudėtingiausias marsaeigis per visą planetų tyrimo istoriją. Ką žmonija jau tiek metų tikisi rasti Raudonojoje planetoje?

Šiandien, rugpjūčio 6 d., 8.32 val. Lietuvos laiku Raudonoje planetoje sėkmingai nusileido JAV marsaeigis. NASA mokslininkai panaudojo „Siemens“ programinę įrangą skaitmeniniu būdu projektuodami ir virtualiai modeliuodami visureigį be bandomojo prototipo sukūrimo. Tai yra didžiausia šių dienų Marso transporto priemonė, sverianti 900 kilogramų.

Laikai, kai telefono akumuliatorius ištverdavo savaitę, jau praeityje – šiandien dažnas išmanusis įrenginys neištveria nė pusdienio. Pažvelkime, kokias perspektyvas žada ateities baterijos ir kokios naujovės rengiamos mokslinėse laboratorijose.

Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija paskelbė Pasaulinį inovacijų indeksą, pagal kurį Lietuva iš 141 reitinguojamos šalies užima 38 vietą bei atsilieka nuo Estijos (19 vieta) ir Latvijos (30 vieta). Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pirmosios trys indekso pozicijos nesikeičia ir iš jų nesitraukia Šveicarija, Švedija ir Singapūras.