Galaktikų evoliucijos teorijose postuluojama, jog galaktikose egzistuoja žvaigždės, kurios vystosi tam tikrais evoliucijos etapais.

Astronomai tvirtina, jog vien mūsiškėje Paukščių Tako galaktikoje planetų yra milijardai. Norėtųsi manyti, jog tokioje aibėje pasaulių turėtų atsirasti vietos ir gyvybei, o gal net ir nežemiško proto civilizacijoms.

Volframas – pereinamasis kietas metalas, užimantis 74 poziciją periodinėje Mendelejevo lentelėje. Plačiai naudojamas gamyboje, nuo šarvų tankams iki vestuvinių žiedų. Ir jo atsargos sparčiai senka, tad nekeista, jog šiuo metalu susidomėjo vienas žymiausių pasaulio investuotojų Vorenas Bafetas (Warren Buffett), prieš tai atsisakęs investicijų į auksą.

Vasara – atostogų ir kelionių metas. O jei poilsį dar galima suderinti su pažinimo džiaugsmu, argi tai ne idealus derinys? Ypač tokios vietos, kur būtų įdomu visai šeimai – ir tėvams, ir vaikams.

Ne paslaptis, jog mūsiškės Paukščių Tako galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė senokai „badauja“. Tačiau astronomai prognozuoja, jog 2013-iesiems įpusėjus Šaulio A* (taip vadinama ši juodoji skylė) laukia puota: link jos artinasi didžiulis tarpžvaigždinių dujų debesis, ir astronomai turės puikią progą stebėti, kaip atrodo mūsų galaktikos centras, kai jame tūnantis 4 mln. saulių masės monstras suaktyvėja.

Mokslininkai svarsto ligi šiol mažai girdėtą Mėnulio susiformavimo teoriją, kurioje postuluojama, jog kadaise aplink Žemę kartu su Mėnuliu sukosi ir kitas mėnulis.

Pasirodo, regolitu vadinamos Mėnulio dulkės – ne tokios jau ir nekaltos, kokios gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. D. Linarsono (D. Linnarsson) su kolegomis parašytame straipsnyje, pavadinimu „Toxicity of Lunar Dust“ („Mėnulio dulkių nuodingumas“) atskleidžiami netikėti tyrimų rezultatai, bylojantys apie mūsų palydovą dengiančio regolito pragaištingumą sveikatai. Mėnulio dulkės žudo. Ne visada padės ir skafandras.

Šį pavasarį net kelios privačios kompanijos paskelbė savo planus vykdyti skrydžius į kosmosą bei tyrinėti asteroidų tinkamumą kasybai. Pažvelkime, ar realūs šie planai ir ką jie žada žmonijai.

Liepos pradžioje mokslininkai pranešė pagaliau užregistravę naują elementariąją dalelę, panašią į Higgso bozoną, kurio paieškos trunka beveik pusę amžiaus. Kodėl ši dalelė tokia svarbi ir ką reiškia šis mokslinis atradimas žmonijai?

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas profesorius Eugenijus Butkus pastebi, kad per pastaruosius penkerius metus mūsų šalies mokslo lygis sparčiai kyla ir po kelerių metų mokslinės laboratorijos jau taps traukos objektais užsienio tyrėjams.

Kontroliuojama termobranduolinė sintezė (angl. – „fusion power“) – sena alternatyvios energijos šaltinio besidairančiųjų svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų apsirūpinti praktiškai neišsenkančiais energijos ištekliais. Kol kas šiame energetikos fronte nuveikti yra pavykę nedaug. Tačiau NASA mokslininkai jau ėmėsi ieškoti sprendimų, kaip „įkinkyti“ termobranduolinės sintezės variklius, kad šie į Visatos gelmes skraidintų tolimojo kosmoso tyrimams skirtus zondus.