Jei biomimikrija yra pavyzdys, kaip technologija mėgdžioja gamtą, tai šitai galima pavadinti priešingu reiškiniu: Kobe universiteto tyrėjai sukūrė loginius elementus iš krabų.
Norėdami panaudoti vandenyno bangų energiją, inžinieriai sukūrė ir išmėgino plaukiojantį plūdurą – generatorių, kuris vertikalų judėjimą paverčia elektros energija.
Jei biomimikrija yra pavyzdys, kaip technologija mėgdžioja gamtą, tai šitai galima pavadinti priešingu reiškiniu: Kobe universiteto tyrėjai sukūrė loginius elementus iš krabų.
Kaip byloja naujausi geofizikos tyrimų rezultatai, įvairiausi kosminės kilmės incidentai ir susidūrimai turėjo didžiulės įtakos mūsų planetos vystymuisi. Jei ne tos katastrofos, mes dabar gyventume visiškai kitokiame pasaulyje. Jei apskritai gyventume.
Svetainėje „Youtube.com“ patalpintas vaizdo siužetas, kuriame – povandenine nuotolinio valdymo vaizdo kamera nufilmuotas neatpažintas vandens pasaulio gyvis. Susidomėjusieji spėlioja išsijuosę: vieniems sutvėrimas panašus į gigantišką medūzą, kitiems – į banginio placentą. Tačiau kadruose užfiksuotas ligi šiol nematytas vandens gyvis užminė mįslę.
Žemės gelmes skenuojantys mokslininkai Rytų Azijoje po žeme aptiko esant gigantišką kiekį vandens – telkinys savo dydžiu nenusileidžia Arkties vandenynui, informuoja „Livescience.com“. Atradimo autoriai yra linkę manyti, jog būtent šis požeminis vandenynas leidžia paaiškinti seisminio pobūdžio Pekino anomaliją.
Kai buvau kūdikis, mano motina žiūrėdavo į mane ligoninės lovoje ir darė tai, kas negrįžtamai pakeitė mano smegenų vystymąsi. Kai ką, kas leido man geriau mokytis, atlikti kelias užduotis tuo pat metu ir spręsti problemas. Galiausiai tai gali netgi apsaugoti mano smegenis nuo senatvės niokojančio poveikio. Kas tai buvo? Ji pradėjo kalbėti su manimi prancūziškai.
Vakarinėje San Bernardino kalnų dalyje, netoli Los Andželą su Las Vegasu jungiančio kelio (Kalifornija, JAV), mokslininkai aptiko geologinę mįslę: milžiniškos viena ant kitos stūksančios uolos nepajudinamai balansuoja visai šalia žemės drebėjimais garsėjančio Šv. Andrejaus plyšio.
Europos gynybos pramonės koncernas MBDA sėkmingai išbandė naujo tipo išmaniąją raketą „Fire Shadow“, kuri iki 6 valandų ore gale tykoti reikiamo taikinio.
Minėdamas 1 000 dienų orbitoje sukaktį, kosminio zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) mokslininkų kolektyvas sukūrė du neilgus, tačiau įspūdingus filmus apie Žemės palydovą Mėnulį. Viename iš jų per trejetą minučių pademonstruota dangaus kūno evoliucijos eiga, pradedant pirmosiomis Mėnulio egzistencijos dienomis.
Gvatemalos atogrąžų miškuose aptikti senovės majų civilizacijai datuojami griuvėsiai, kurių sienose aptiktas seniausias iš visų šiandien žinomų majų kalendoriaus egzempliorių. Juodais ir raudonais dažais padengti hieroglifai sienoje paneigia populiarų mitą, jog majų kalendorius baigiasi šių metų gruodį, informuoja „Livcescience.com“.
Turbūt daug kam teko girdėti, kad tik maža dalis užpatentuotų išradimų yra komerciškai sėkmingi. Vienais duomenimis, save atperka 10%, kitais – žymią grąžą sukuria tik 5% patentų. Ką daryti, kad patentai būtų sėkmingi?
Iš pirmo žvilgsnio, atrodo lyg ir iš medžio ištekintas dirbinys, savo forma pritrenkiamai panašus į elektros lemputę. Tačiau spragtelėjus jungiklį laukia dar viena staigmena – „medinė“ lemputė įsižiebia bei skleidžia nors ir slėpiningą, karštą, netgi liepsningą, tačiau vis tik šviesą.