Lazerių pramonė ir mokslinė veikla – viena sričių, kuriose Lietuva savo pasiekimais garsėja pasaulyje. Šiemet sukanka 25-eri metai, kai lietuviški lazeriai buvo parodyti Vakarų pasauliui. 1987-aisiais UAB „Eksma” sukurtas ir pagamintas lazeris pirmą kartą buvo eksponuotas didžiausioje Europoje lazerių parodoje Miunchene.

1907 m. balandžio 7 d, tai yra prieš 105 metus, daktaro Jono Basanavičiaus iniciatyva būrelis mūsų inteligentų Vilniuje įkūrė Lietuvių mokslo draugiją.

Dažnai retoriškai klausiama, kam reikalingi kosmoso tyrinėjimai, kai čia, Žemėje, tiek problemų. Pažvelkime, kiek kosminių technologijų virto kasdieniais daiktais.

Moderniausi šių laikų moksliniai projektai skamba taip, lyg būtų pasiskolinti iš mokslinės fantastikos romanų. Beje, panašiai fantastiškai atrodo ir kiekvieno jų kaina.

Elektroniniai akiniai, automatiškai keičiantys lęšių židinio nuotolį, akiniai nuo saulės su mikrokameromis ir ausinėmis, skirti neregiams bei akiniai su išmaniųjų telefonų technologijomis – tai tik keletas revoliucingų 2011 metais pristatytų akinių rinkos naujovių. Jau netolimoje ateityje šie modernūs prietaisai pakeis įprastinius akinius ir pasiūlys plačiajai visuomenei visą spektrą nuostabą keliančių galimybių.

Pastaruoju metu pasaulyje vis garsiau keliama visuotinio aukštojo mokslo idėja. Štai Skandinavijos šalys, Vokietija, Japonija užsibrėžė tikslą, kad 70–80 proc. gyventojų įgytų aukštąjį išsilavinimą. Ar prasminga Lietuvai siekti, kad daugiau nei pusė jaunuolių baigtų universitetus?

Sužinoti, ar sveika gerti šaltinio vandenį, šiandien žmogus gali tik savarankiškai nunešęs jo vandens ištirti į laboratoriją. O tai kainuoja, ir gana nemažai.

Mintimis valdomi kompiuteriai, robotai, „protingas“ apšvietimas, individualizuota medicina – tai tik keletas naujausių tyrimų, kurie šiandien atliekami Lietuvos laboratorijose, o rytoj jau galbūt taps mūsų kasdienybe.

Šią vasarą penkiasdešimtmetį švęsiantis Darius Kuolys po beveik dvidešimties metų pertraukos grįžo į Vilniaus universitetą dėstyti literatūros istorijos.

Dešimtmečio kalbininku išrinktas prieš pusantrų metų miręs profesorius Albertas Rosinas, o literatūrologu – Darius Kuolys.

„Aš neadvokataučiau, jei mokslo finansavimas Lietuvoje būtų visiškai kitoks“, – prisipažįsta vienas žymiausių Lietuvoje advokatų prof. habil. dr. Valentinas Mikelėnas. Jį teisininkai išrinko iškiliausiu pastarojo dešimtmečio teisės mokslininku.