Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas prof. Povilas Gylys tvirtina, kad iš politikos sugrįžus į mokslą prireikė net septynerių metų formai vėl atgauti.
Iškiliausiais pastarojo dešimtmečio teisės mokslininkais išrinkti teisininkai, padėję šiuolaikinės Lietuvos teisės sistemos pamatus.
Lietuvos ekonomistų asociacijos prezidentas prof. Povilas Gylys tvirtina, kad iš politikos sugrįžus į mokslą prireikė net septynerių metų formai vėl atgauti.
Geriausiai Vakaruose žinomo lietuvių gastroenterologo prof. Limo Kupčinsko didžiausias siekis – kad gydymas Lietuvoje būtų toks pat pažangus, kaip ir Londone ar Stokholme.
Biologijos mokslas šiandien toks platus, kad gyvybės tyrinėtojams į pagalbą pastaruoju metu tenka kviestis ne tik chemikus ir fizikus, bet ir informacinių technologijų kūrėjus.
Tikrų ir ryškių ekonomikos srities mokslininkų Lietuvoje šiandien pasigenda net patys mokslininkai.
Medicinos pažanga Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį buvo stulbinama. Prie to daug prisidėjo ir medicinos srities mokslininkai.
Pjezomechanikos pradininku Lietuvoje laikomas prof. habil. dr. Ramutis Petras Bansevičius pastaruoju metu dirba daugiausia su užsienio kolegomis ir pagal užsieniečių užsakymus. Lietuvoje tokiai pramonei įsitvirtinti reikės dar ne vieno dešimtmečio.
Inžinerijos pramonei keičiantis neįsivaizduojamu greičiu, neatsilikti buvo priverstas ir technologijų mokslas. Kaltinimus, kad mokslas atitrūkęs nuo praktikos, mokslininkai atremia argumentu, jog pati pramonė nėra imli inovacijoms.
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto mokslininkai dažnai atpažįstami iš pranešimų tarptautinėse konferencijose, straipsnių pasaulyje pripažintuose mokslo žurnaluose. O ilgainiui šis institutas tapo dar ir emigravusių mokslininkų susigrąžinimo bei traukos centru.
Kauno technologijos universitetą sieja glaudūs ryšiai su pramone ir verslu. Daugiau nei 70 proc. visų aukštųjų mokyklų atliekamų užsakomųjų darbų verslui priklauso KTU. O kai kurios universiteto mokslininkų sukurtos metodikos ir technologijos neturi analogų visame pasaulyje. Be to, visi darbai skirti žmonių gerovei kurti ir buičiai lengvinti.
Šis mokslininkas visą savo gyvenimą skyrė tam, kad tiksliau išsiaiškintų, kaip veikia mūsų ląstelėse užkoduota informacija. Ir žymus jis ne tik savo publikacijomis, bet ir patentais.
Geriausiu pripažintas Lietuvos chemikas prof. habil. dr. Albertas Malinauskas teigia truputį pavydintis šiuo metu jauniems mokslininkams prieinamų galimybių.