Šiandien atrodo, kad nanotechnologijos niekam neberūpi, o juk prieš kelerius metus apie jas tiek daug kalbėta. Tad kaip šiandien naudojamasi šios mokslo srities laimėjimais?

Pirmą kartą Lietuvoje viešintis lietuvių kilmės mokslininkas ir žaliosios mitybos judėjimo pasaulyje pradininkas Viktoras Kulvinskas teigia, jog pasirenkant sveiką gyvenimo būdą ir valgant remiantis žaliosios mitybos principais, galima sutaupyti pakankamai nemažą sumą pinigų. Be to, jei pasaulis maitintųsi žaliu maistu, maisto užtektų net 5 kartus daugiau žmonių.

Gruodžio 3-iąją Vilniaus šokio teatre bus surengta konferencija „TEDxVilnius“, skirta mokslo, meno, verslo ir kitų aktyvių visuomenės grupių atstovams pasidalyti idėjomis ir rasti bendraminčių.

Šį rudenį pristatyti žemės paviršiaus temperatūros tyrimai galutinai įrodė, kad mūsų planeta po truputį šyla. Dėl to tenka sunerimti, tačiau ar verta panikuoti?

Šių metų vasarą, po 30 metų gana sėkmingų skrydžių, sustabdyta daugkartinio naudojimo pilotuojamų erdvėlaivių, vadinamų „šatlais“, programa. Tad kokios ateities perspektyvos laukia žmonijos kosmose?

Nuo 2009 m. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras vykdo projektą „Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje“. Pirmąjį jo etapą vainikavo rugsėjo 21 d. Vilniuje įvykęs knygos „Mokomės ugdyti: siūlymai Lotynų Amerikos švietimui pertvarkyti“ pristatymas.

Saulės energetika, prieš keletą metų atrodžiusi kaip egzotiška verslo sritis, šiandien tampa patrauklia investicija. Kritusios saulės elementų kainos skatintų imtis šio verslo, tačiau Lietuvos įstatymai ne visiems leidžia uždirbti.

Šią savaitę penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vyks mokslo festivalis “Erdvėlaivis Žemė”.

Viena iš pagrindinių neišspręstų astrofizikos problemų yra susijusi su greitesniu galaktikų ir galaktikų spiečių sukimusi nei priklausytų pagal stebimą barioninės (įprastos) medžiagos kiekį. Greitesnės orbitos reiškia, kad turi būti didesnė orbitos viduje esančių žvaigždžių, dulkių ir kitų iš barioninių dalelių sudarytų objektų masė.

Pastarosios dienos – ypatingas metas visiems pasaulio astronomams. Mat mokslininkai pastebėjo Ia klasės supernovos sprogimą tepraėjus vos kelioms valandoms nuo pačio įvykio pradžios. O ir pati supernova kaip niekada yra arti Žemės – nuo mūsų nutolusi per 21 milijoną šviesmečių.

Kentukio bei Luizvilio universitetų (JAV) mokslininkai nustatė, jog nebrangi puslaidininkinė medžiaga gali kaip reikiant praversti bandant saulės šviesa iš vandens išgauti vandenilį.