Drauge su profesore habil. dr. Vaiva Lesauskaite dirbantis Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas Rimantas Benetis sako, kad jos tyrimai prasmę įgyja ligoninių operacinėse, kai chirurgai svarsto: operuoti ar ne? Pasak jo, LSMU Molekulinės kardiologijos laboratorijos įkūrėjos darbai inovatyvūs ir keičiantys žmonių likimus.

Matematikas vienu metu turi būti ir studentas, ir profesorius, nes mokymasis visą gyvenimą – jo kasdienybė. „Tai tech­­­no­logijos, kurios kuria mūsų ateitį“, – sako upes tekėti atgal priverčiantis Raimondas Čiegis, apibūdindamas savo mokslo sritį – matematinį modeliavimą. Šalia rimtosios matematinės tėkmės išsitenka ir keliautojo, lobių ieš­kotojo vaga. „Jeigu jūs mane pamatysite užsikabarojusį ant tilto atbrailos, nemanykite, kad ruošiuosi šokti į upę. Va­di­nasi, aš ieškau lobio“, – perspėja profesorius.

Naudinga pramoga. Protmūšiai – pastaruosius keletą metų itin sparčiai Lietuvoje populiarėjanti intelektuali pramoga, skirta norintiems sužinoti ką nors nauja, išmėginti savo proto galias ar tiesiog smagiai ir turiningai praleisti laiką su draugais. 1997-aisiais Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete prasidėjęs, o po dešimtmečio barus ir plačiuosius visuomenės sluoksnius pasiekęs žaidimas šiandien sau publikos neieško, tačiau ilgam išlaikyti jos dėmesį pavyksta ne kiekvienam. Kita vertus, protmūšių tiek daug, kad išsirinkti nėra lengva.

Klaipėdietis Karolis Misiūnas (27 m.) yra vienas iš 300 perspektyviausių europiečių iki 30-ies metų amžiaus. Į tokį prestižinį sąrašą Kembridžo doktorantą, kaip mokslo ir sveikatos apsaugos srities lyderį, įtraukė milijonus skaitytojų turintis „Forbes“.

Pasaulio astronomai, pasitelkę devynis galingus radijo teleskopus, metus fotografuos ir sujungę savo informaciją į bendrą vaizdą pirmą kartą išvys, kaip atrodo juodoji bedugnė.

Jei Lietuva nori tapti šalimi, kurios ekonomika pasižymėtų didele pridėtine verte, turime stiprinti mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą – tokios skambios tezės šiemet skambėjo itin intensyviai. Ar pagaliau ateis taip laukiamas proveržis? Apie tai kalbamės su prof. Vladu Algirdu Bumeliu, kurio pavardė visuomet minima kalbant apie sėkmingus mokslu grįsto verslo pavyzdžius.

Mokslas. Fizikas teoretikas Stephenas Hawkingas – bene populiariausias šiuolaikinis mokslininkas, kurio veikalus veikiausiai skaitė ir perprato tik mažoji dalis visuomenės, bet tai nesutrukdė pačiam fizikui tapti daugelio autoritetu ir kone garbintina asmenybe. Apie ankstyvąjį S.Hawkingo gyvenimą sukurtas biografinis filmas „Visko teorija“ tarsi užantspauduoja nuosekliai kurtą ryšį su populiariąja kultūra.

Lietuvoje ypač didelis dėmesys skiriamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos projektams, Lietuvos mokslą ir pramonę pakelsiantiems į pasaulinį lygį. Apie tai, kokie projektai turi galimybes gauti finansavimą MTEP veiklos rūšims, ir apskritai – kas yra MTEP veikla, kalbamės su Lietuvos inovacijų centro (LIC) direktoriumi Kęstučiu Šetkumi.

Nors bepiločių orlaivių konstravimas ir gamyba – visiškai nauja verslo sritis, jos ištakos siekia keturiasdešimtmetį Lietuvoje minintį aviamodeliavimą. Pasitelkus pasaulines tendencijas ir lietuvių žinias, galima pasiekti stebėtinų rezultatų.

„Jaučiuosi savas“, – prisipažįsta doktorantas Nerijus Rinkevičius, po 15 metų vėl pravėręs 2000-aisiais su šilumos ir atomo energetikos specialisto magistro diplomu rankose uždarytas Kauno technologijos universiteto (KTU) duris. Prie šio grįžimo į Alma mater itin prisidėjo neįprasta paskata – darbdavių įsteigta viena pirmųjų Lietuvoje pramonės finansuojama doktorantūros vieta.

Pagal išlaidas, skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, iki 2013 m. nuo ES vidurkio Lietuva atsiliko daugiau nei perpus (ES vidurkis – 2,01 proc. BVP; Lietuvoje – 0,95 proc. BVP). Versle situacija dar prastesnė. Verslo išlaidos moksliniams tyrimams tesudarė 0,24 proc. šalies BVP. Tačiau pernai pasiektas esminis lūžis.