Vis dažniau išgirstame apie biologizaciją, kuri skverbiasi į žemės ūkį. Ką reiškia ši, atrodo, paprasta sąvoka? Ko verta ši naujovė? Ar ji galiausiai pakeis įprastų trąšų naudojimą, klausiame biomedicinos mokslų daktaro Vytauto Rauckio.
Šių metų rugsėjo 3–4 d. Vilniuje susirinks daugiau nei 500 inovacijas kuriančių verslininkų, išradėjų, tarptautinių organizacijų atstovų, kurie dalysis žiniomis antrajame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“. Dviejų dienų reginyje laukiama daugiau nei 40-ies pranešėjų, diskutuosiančių apie technologijų ir verslo ateitį. Specialios teminės sesijos renginyje bus skirtos ateities ir pradedančiajam verslui (angl. „start-up“), intelektinei nuosavybei, bepiločiams lėktuvams, kosminiams tyrimams, bioekonomikai, kultūros ir kūrybinėms industrijoms.
Vis dažniau išgirstame apie biologizaciją, kuri skverbiasi į žemės ūkį. Ką reiškia ši, atrodo, paprasta sąvoka? Ko verta ši naujovė? Ar ji galiausiai pakeis įprastų trąšų naudojimą, klausiame biomedicinos mokslų daktaro Vytauto Rauckio.
Saulėtekio slėnis – šią savaitę Vilniuje duris atvėręs technologijų ir inovacijų centras, koncepcija primenantis garsųjį JAV Silicio slėnį. Saulėtekio slėnio Technologijų ir inovacijų centras įsikūrė trijų hektarų Fizinių ir technologinių mokslų centro (FTMC) teritorijoje, kur veiklą jau ilgą laiką vykdo FTMC, Fizikos instituto mokslo ir technologijų parkas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, pristato verslo ir mokslo institucijoms skirtą naują portalą. Tai elektroniniai mokslo vartai, atveriantys kelius Lietuvos mokslininkams bei mokslo centrams į naujas rinkas.
Radioaktyvioji spinduliuotė paprastai siejama su atominiu ginklu ar atomine energetika, tačiau jos grėsmė dažnai neišvengiama ir iš pažiūros saugioje aplinkoje. Apie radioaktyviosios spinduliuotės žalą, panaudojimą ir jos kontrolės svarbą kalbamės su įmonės, gaminančios radioaktyviosios spinduliuotės stebėjimo prietaisus, vadovu Michailu Semeniuku.
Analizė. Tarptautiniai mokslo ekspertai pirmą kartą nuodugniai įvertino visų Lietuvos mokslo institucijų kuriamo mokslo kokybę. 49 iš 126 vertintų mokslinių vienetų – universitetų padalinių, institutų buvo įvardyti kaip silpni, arba patenkinami nacionalinio lygio žaidėjai. Maža to, 46 užsienio ekspertai, „parašę pažymius“ mokslo institucijoms, pakartojo nemažai tų pačių patarimų, kuriuos dar prieš 20 metų išdėstė užsienio ekspertai.
Pasaulėžiūra. Mokslas neatsiejamas nuo mitų. Jų ypač gausu dabar, kai pagreitėjus informacijos sklaidai kiekvienas netikslumas tarsi virusas išplinta po pasaulį, o jos pagrindu kuriami nauji pramanai. Ir tais mitais visuomenė neretai tiki, net jeigu jie būna jau seniai paneigti.
Balandžio 1 d., per 436-ąjį Vilniaus universiteto (VU) gimtadienį, Šv. Jonų bažnyčioje inauguruotas jau 85-asis rektorius šio universiteto istorijoje.
Mokslas. Lietuvoje ką tik išdalytos šiųmetės Lietuvos mokslo premijos. Vieną jų – biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse – pelnė Vilniaus universiteto (VU) Biotechnologijos instituto tyrėjai.
Mokslas. Po dvejų metų pertraukos vėl bus paleistas vienas ambicingiausių mokslinių projektų pasaulyje – Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas. Per pirmąjį greitintuvo veiklos etapą gauti duomenys įrodė Higso bozono, gavusio dieviškosios dalelės pavadinimą, egzistavimą. Šį kartą mokslininkai stengsis dar arčiau priartėti prie visatos pažinimo.
Kovo 9 d., pirmadienį, Lietuvos mokslų akademijoje įteiktos 2014 m. Lietuvos mokslo premijos. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premija įteikta kalbininkui, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriui Vincentui Drotvinui už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“. Fizinių mokslų srityje įteiktos dvi premijos. Abi atiteko Vilniaus universiteto tyrėjams. Pirmoji Daumantui Čipliui, Romualdui Rimeikai ir [...]
Vadyba. Laikai, kai sėkmingai karjerai pakako būti geru vienos krypties specialistu, praėjo. Darbdaviai dairosi žmonių, kurie sugeba žvelgti plačiai, moka dirbti komandoje.