Vilniaus universiteto Fizikos fakultete pradėjo veikti laboratorija, kurioje gimsta technologijos, palengvinančios kiekvieno mūsų kasdienybę. Mokslininkai žada, kad netrukus čia bus kuriamas net dirbtinis intelektas. „Tarkim, namie turite išmanųjį dulkių siurblį. Kad ir kur būtumėte, net Amerikoje, galite jam paskambinti ir liepti sutvarkyti kambarius. Jis pats važiuoja, nes turi įdiegtus protingus algoritmus, ieško, kur nešvaru, [...]

Moderniosios psichiatrijos Lietuvoje pradininkas R.Bunevičius svajojo apie visuomenę, kurioje būtų vietos ir psichikos ligoniams.

Nors dažnai skundžiamės, kad mūsų mokslas neturi komercinės orientacijos, yra puikių pavyzdžių, kai mokslininkai ieško naujų būdų, kaip pritaikyti technologijas rinkoje.

JAV lietuvio išrastą losartaną kraujo spaudimui mažinti renkasi ir chemikai Nobelio premijos laureatai.

Savo pasiekimais akademinėje mokslo bendruomenėje Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius habil. dr. Zenonas Norkus gretinamas su vokiečių kilmės sociologu, ekonomistu ir teisininku Maxu Weberiu.

Prof. Danguolės Mikulėnienės ir jos darbščių kolegų dėka bet kurion pasaulio vieton nublokštas lietuvis, kompiuteriniame tarmių žemėlapyje nuspaudęs arčiausiai savo gimtinės esantį taškelį, gali klausytis vaikystės namuose skambėjusios kalbos.

Idėja yra verta tiek, kiek ją galima pritaikyti. Ši Thomo Edisono, amerikiečio, sukūrusio elektros lemputę, užpatentavusio per tūkstantį išradimų, mintis pasitinka vos įėjus į prof. Arūno Krotkaus vadovaujamą laboratorijų bloką.

Vilniaus universiteto (VU) Biochemijos institute prie pabaigos eina projektas, orientuotas į oksigenazių – fermentų, galinčių oksiduoti organinius junginius, paiešką. Jų potencialas pramoninio pritaikymo požiūriu – didžiulis.

Mokslininkai skelbia atradę aštuonis naujus pasaulius, du iš jų – panašiausi į Žemę iš visų iki šiol atrastųjų.   Sausio pradžioje per Amerikos astronomijos draugijos susitikimą pranešta apie Keplerio kosminiu teleskopu užfiksuotus aštuonis naujus pasaulius. Bent trijų šių egzoplanetų (t.y. esančių ne Saulės sistemoje) – nors gali būti ir visų aštuonių – orbitos išsidėsčiusios potencialiai [...]

Daugybė rodiklių, vertinančių Lietuvos mokslo padėtį ES šalių kontekste, nedžiugina. Mūsų mokslo kuriama vertė vis dar maža.

Aukštųjų technologijų srityje Lietuva turi kuo didžiuotis. Neginčijama mūsų mokslo vizitinė kortelė – lazeriai. Kaip mums tai pavyko ir ar galime tai pakartoti kitose aukštųjų technologijų šakose?