Apie būtinybę didinti Lietuvos verslo konkurencingumą kalbama nuolat. Siekiant atsilaikyti globalios konkurencijos laikais, būtina kurti ir diegti inovacijas. Vienas svarbiausių aspektų – šalies požiūris į inovacijas.

Lietuvos aukštojo mokslo srityje vyksta nenuginčijami pokyčiai, kurių sėkmė ar nesėkmė lems tolesnį universitetų ir jų parengiamų absolventų konkurencingumą ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinėje rinkoje.

Technologijų ir inovacijų bendrovės „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialas į Kauno technologijos universitete (KTU) įkurtą Procesų valdymo laboratoriją per 20 metų investavo daugiau nei 0,5 mln. litų. Šioje laboratorijoje yra 20 darbo vietų, skirtų automatizuotų valdymo sistemų projektavimui. Bendrovė kasmet pasirūpina naujausios rinkoje „Siemens“ programinės įrangos atnaujinimu.

Trys Kauno universitetai sukirto rankomis dėl bendro plano: 2022-aisiais turėtų atgimti istorinis Lietuvos universitetas, gyvavęs tarpukariu. Vienytis ilgainiui turėtų ir kitos šalies aukštosios mokyklos, nes mažieji universitetai išgyventi nepajėgs.

Šį pavasarį į Lietuvą ketvirtą kartą sugrįš pamėgtas mokslo komunikacijos projektas „Šlovės laboratorija“. Projektą organizuojanti „Britų taryba“ pakvies jaunuosius mokslininkus atlikti jiems neįprastą užduotį: pristatyti savo tyrinėjimus suprantamai bet kuriam žmogui.

Šiandien į Kauno prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega“ iš Prancūzijos bus sugrąžinti trys Karibų jūros rykliai. Jie iki šiol gyveno Šiaurės Prancūzijos regione Pays-de-la-Loire įkurtoje mokslinėje laboratorijoje, į kurią buvo nugabenti prieš mėnesį. Čia juos tyrė „International Prize for Biology“ premijos laureatas Žakas Trampanja kartu su žymiausiais Lietuvos magais Arvydu ir Diana Gaičiūnais. Jie kartą per savaitę kelioms sekundėms užšaldydavo ryklius specialiose ledo kapsulėse. Lede rykliai įgyja gydomąją energiją, kuri spinduliuoja 50 metrų atstumu.

„Mini Nobelį“ už nuopelnus medicinos moksle šiemet skyrėme genetinio konsultavimo Lietuvoje kūrėjui, lietuvių genomo tyrinėtojui, Vilniaus universiteto profesoriui Vaidučiui Kučinskui.

„Veido“ apdovanojimas už viso gyvenimo darbus ir nuopelnus mokslui šįmet atiteko vis dar prie naujų darbų tebeplušančiam devyniasdešimtuosius gyvenimo metus pradėjusiam kalbininkui Zigmui Zinkevičiui.

Technologijų srityje „Mini Nobelį“ šiemet skyrėme ultragarso mokslo atstovui Kauno technologijos universiteto profesoriui Rymantui Jonui Kažiui, mokslo pasaulyje radusiam nišą, į kurią net ir didžiausių valstybių mokslininkai lig šiol nedrįso įžengti.

Šiemet chemijos srities „Mini Nobelį“ „Veidas“ skyrė KTU profesoriui Rimantui Petrui Venskutoniui, kuris drauge su savo mokslininkų komanda iš augalų yra išskyręs ne vieną antioksidacinėmis ar antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčią medžiagą. Tokios medžiagos galėtų pakeisti sintetinius priedus maisto pramonėje ar būti pritaikytos kosmetikos gamyboje.

Greta vyresniosios kartos matematikos autoritetų – fundamentaliosios matematikos atstovo prof. Donato Surgailio bei taikomosios matematikos vėliavnešio prof. Felikso Ivanausko – trečiuoju „Mini Nobelio“ laureatu „Veidas“ skelbia profesorių Remigijų Leipų.