Profesorius emeritas Algis P.Piskarskas per savo gyvenimą jau pasiekė tiek, kad, regis, galėtų ir atsipalaiduoti, bet jis ir šiandien jaučiasi tarsi fizikos olimpinėse žaidynėse, kuriose reikia finišuoti pirmam ir dar duoti naudos visuomenei.

Šalies mokslo ateitis priklauso jaunajai mokslininkų kartai. Tačiau kas mūsų laukia, jei didžiausią pridėtinę naudą sukuriančius tiksliuosius mokslus renkasi tiek nedaug abiturientų?

Trečią kartą rinkdami Lietuvos mokslininkus, kurie verti „Veido“ „Mini Nobelio“, atsižvelgėme ir į jų mokslo darbų pritaikomumą, pridėtinę vertę valstybei.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) tapo vieninteliu universitetu iš Rytų ir Vidurio Europos gavusiu galimybę dalyvauti prestižinėse MOSIS universitetinių mokymų ir tyrimų programose greta garsiausių JAV universitetų. Lietuvos studentai turės unikalią galimybę bendradarbiaudami su kompanija „IBM“ realizuoti savo idėjas projektuojant bei gaminant modernias elektronikos technologijas – integrinių grandynų prototipus.

Lietuvoje jau trejus metus veikia robotikos mokykla, sparčiai populiarėja robotų parduotuvės, o universitetuose studentai noriai mokosi konstravimo ypatumų. Negana to, gabūs mūsų krašto inžinieriai yra vieni geriausių sumo robotų gamintojai ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Mokslo ir technologijų parkų, slėnių, inkubatorių ar panašių darinių misija bendra: kūrybingiems žmonėms sudaryti sąlygas realizuoti savo idėjas. Tačiau ši misija iki galo bus įvykdyta tik tada, kai iš kiaušinio išsiritęs viščiukas išaugs į gražų paukštį.

Mokslininkų teigimu, esminis šiuolaikinės visuomenės bruožas – vis labiau trumpėjančios miego valandos. Miego sąskaita bandoma spėti koja kojon su greitėjančia gyvenimo tėkme. Bet taip daryti neišmintinga.

Pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai padės JAV palydovo „TechEdSat-3p” projekto vystytojams gauti jų palydovo skrydžio duomenis. Vilniaus universitete įkurtoje „LituanicaSAT-1“ žemės stotyje gauti duomenys padės amerikiečiams surinkti daugiau duomenų, leisiančių tiksliau atlikti eksperimentus kosmose. Palydovą „TechEdSat-3p” kuria San Chosė (Kalifornijos valstija, JAV) ir Aidaho (Aidaho valstija, JAV) universitetų studentai, vadovaujami NASA Ames tyrimų centro mokslinio tyrėjo Marcus Murbach.

Gruodžio 15 dieną į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) iš Valopso salos JAV pakils krovininis erdvėlaivis „Cygnus“, kuriuo kosminę misiją pradės ir pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“.

Me­di­ci­nos eks­per­tai sa­ko, kad ri­ba tarp gy­ve­ni­mo ir mir­ties nė­ra to­kia aiš­ki, kaip ka­dai­se ma­ny­ta, ir reani­ma­ci­jos mok­slo pa­žan­ga lei­džia at­gai­vin­ti žmo­nes net pra­ėjus va­lan­doms po to, kai šir­dis nu­sto­ja pla­ku­si ir kai jie pas­kel­bia­mi mi­ru­siais.

Praėjusią savaitę tiesioginiame LRT televizijos eteryje iš Lietuvos išlydėtas pirmasis lietuviškas palydovas „LituanicaSAT-1“ sėkmingai pasiekė Hiustone (Teksaso valstija) įsikūrusią kompanijos NANORACKS būstinę, kur bus papildomai patikrintas ir paruoštas skrydžiui į kosmosą gruodžio 8-ąją.