Rugsėjo 13 dieną nuo 11 val. iki 18 val. KTU studentų miestelyje, greta Elektronikos rūmų šurmuliuos Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ ypatingas renginys – Mokslo mugė.

Daugiau nei 25 metus Europoje gyvuojančia akademinių mainų programa „Erasmus“ jau pasinaudojo daugiau nei 3 milijonai studentų. Šia gražia proga iš kiekvienos dalyvaujančios šalies buvo išrinktas atstovas, galintis reprezentuoti programą ir savo šalį. Lietuvos ambasadore tapo Gabija Cijūnaitytė, studijuojanti Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU).

Technologinė pažanga pakeitė ir tebekeičia pasaulį ir įgalino daryti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Lygiai taip pat technologijos keitė, keičia ir ateityje stipriai keis darbo rinką. O kokios to pasekmės?

Praėjusiais metais Taline duris atvėręs „Hidrolėktuvų uosto“ muziejus – šiandien viena populiariausių lankytinų vietų Baltijos šalyse. Unikalios koncepcijos jūrų muziejų, supažindinantį lankytojus su pasauliu, tyvuliuojančiu po vandeniu ir besidriekiančiu virš jo, per metus aplankė daugiau nei 324 tūkst. smalsuolių.

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos mokslas iš Europos Sąjungos gavo maždaug 2 mlrd. Lt paramos. Tai leido atnaujinti daugybę laboratorijų, įsigyti moderniausios įrangos ir sustiprinti šalies mokslinį potencialą, bet kartu užkrovė nemažą finansinę naštą, nes šiuolaikinės įrangos eksploatavimas gana brangus ir dažnai neaišku, iš kur tam gauti lėšų.

Lietuvių komanda jau įpusėjo kurti pirmąjį lietuvišką palydovą “Lituanica SAT-1″. Kaip „Veidą“ informavo šio projekto vadovas ir vienas iniciatorių Vytenis Buzas, užsibrėžtas tikslas liepos pradžioje turėti veikiantį palydovą, o lapkritį ar gruodį jį paleisti į kosmosą.

GEOkubas yra dvylikos Europos šalių, dvidešimt penkių aukštųjų mokyklų geografų, mokslininkų ir tyrėjų visuomenei skirtas bendras darbas. Lietuviškąjį gerokai papildytą ir mūsų kontekstui pritaikytą leidimą rengė žymus geografas Rytas Šalna. O mes siūlome kelias ištraukas, tiksliau, temas, iš ką tik Lietuvos knygynuose pasirodžiusio kūrinio.

Prestižinėmis Lietuvos mokslo premijomis (po 101,4 tūkst. Lt) šiemet įvertinti šeši mokslo darbai. Tai istoriko prof. Zigmunto Kiaupos darbų ciklas “Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai”, psichologės Ritos Žukauskienės darbas “Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinės gerovės tyrimai”.

Žmogaus biometriniai bruožai, tarkime, veidas, pirštų atspaudai ar delno atvaizdas, šiais laikais jau plačiai naudojami asmens tapatybei atpažinti. Tiesa, patikimiausia biometrinės identifikacijos forma yra laikoma akies rainelės atpažinimas, nes jos raštas kiekvieno žmogaus unikalus.

Biologijoje vis svarbesni tampa ne tik klasikinių, bet ir visiškai naujų šio mokslo šakų laimėjimai.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, Neurologijos klinikos vadovė Daiva Rastenytė – autoritetas ne tik Lietuvoje, bet ir Vakaruose.