Per šį dvidešimtmetį profesoriui Evaldui Nekrašui pavyko atsidurti daugiausiai užsienio mokslo leidiniuose cituojamų Lietuvos politologų sąrašo viršūnėje.

Lietuvių fizikai nebuvo patekę tarp pretendentų į Nobelio premiją, bet jie dalyvauja pasaulinio įvertinimo sulaukiančiuose tyrimuose, jų darbai spausdinami ir cituojami prestižiškiausiuose mokslo žurnaluose.

Su trijomis pasaulinėmis korporacijomis bendradarbiavusį KTU mokslininką J.V.Gražulevičių verslo užsakymai priverčia ir pasitempti, ir sužinoti moksle vyrausiančias madas.

Tris su puse savo gyvenimo metų praleidęs atviroje jūroje, kur nematyti nė vieno kranto, jūros tyrinėtojas S.Oleninas išplaukti į tarptautinius vandenis linki ir bet kurios srities mokslininkams.

Pastaruoju metu universitetai iš verslo užsakymų uždirba vos kelis procentus visų pajamų, tačiau mokslininkų, kuriems padėti įmonėms sukurti naujus produktus atrodo taip pat natūralu, kaip ir rašyti straipsnius, jau šimtai.

Apie Kauno technologijos universiteto profesorių išradėją Arminą Ragauską su pagarba kalba mokslininkai nuo Europos iki Japonijos. Jie stebisi, kaip tokios mažos šalies mokslininkams pavyko sukurti prietaisą, kurį didžiausi mokslo protai visame pasaulyje nesėkmingai mėgina sukurti jau visą šimtmetį.

Pasaulio mastu daugiausiai pasiekę ir geriausiai žinomi yra Lietuvos technologijų srities mokslininkai.

Savaitraštis “Veidas” šiemet antrą kartą rengia projektą “Mini Nobelis” ir pristato iškiliausius šio laikmečio mokslininkus.

Prieš metus tapęs KTU rektoriumi, habilituotas mokslų daktaras prof. Petras Baršauskas universitetą sugebėjo priartinti prie verslo, gerokai padidinti šios mokslo įstaigos tarptautiškumą ir į svarbiausius universitete vykstančius pokyčius įtraukti studentus.

Prabangi ir ypač kokybiška garso atkūrimo sistema „Nida Mk1“ įkūnija dviejų žmonių daugiau nei trisdešimties metų patirtį inžinerijos srityje ir didžiulę pagarbą muzikai. Pažvelkime, kokios šio lietuviško gaminio perspektyvos bei kas yra jos kūrėjai.

Šiuo metu Lietuvoje kuriasi net penki mokslo, verslo ir studijų slėniai. „Veidas“ bandė pažvelgti į dabartinę situaciją ir suprasti, ką šie dariniai duos ateityje – mokslo ir verslo proveržį ar tiesiog būtiną mokslinės įrangos atnaujinimą.