Perspektyvios aukštųjų technologijų įmonės „Brolis Semiconductors“ įkūrėjai broliai Vizbarai žino, kad inžinieriaus bei mokslininko darbas – tai nenutrūkstamas problemų sprendimas. Galbūt todėl jie linksmai juokauja net ir darbų sūkuryje bei slegiami didžiulių lūkesčių.
Šiomis dienomis bendrovėje „Brolis Semiconductors“ iki vėlaus vakaro negęsta šviesos, mat prieš savaitę į ją atvežtas pagrindinis prietaisas – apie 6 mln. Lt kainavęs molekulinių plokštelių epitaksijos reaktorius. Šiuo prietaisu ant specialių plokštelių bus auginami puslaidininkių kristalai, iš kurių vėliau bus gaminami lazeriniai diodai, jutikliai bei kiti sudėtingi elektroniniai prietaisai.
„Lapkričio mėnesį reaktorius turėtų būti galutinai surinktas, gruodį planuojame pradėti kalibravimą, o sausio mėnesį pradėsime bandomųjų prietaisų gamybą. Turime užsibrėžę tokį tikslą – vasarį pristatyti savo inžinerinių bandinių rezultatus“, – ryžtingai savo planus dėsto Augustinas Vizbaras, vienas įmonę įkūrusių brolių.
Tad jei nekils kokių netikėtumų, gruodžio pradžioje įvyks oficialus „Brolis Semiconductors“ gamyklos atidarymas. Šiaip jau brolius Vizbarus galima vadinti tikrais burtininkais – per nepilnus metus vietoje kelių betoninių kolonų prie kelio į Uteną iškilo moderni gamykla, neturinti lygių visame regione, ir tik keletą – visoje Europoje. Vis dėlto magija čia niekuo dėta – broliai Vizbarai pasitiki tik savo žiniomis ir gebėjimais, o šį derinį užbaigia drąsa imtis verslo. Tad pažvelkime, kokia magija vyksta šių žmonių galvose ir kodėl jie nė per nago juodymą neprimena viskuo nepatenkintų tipiškų lietuvių.
Geri pagrindai – pusė darbo
Šiandien įmonės „Brolis Semiconductors“ branduolį sudaro keturi žmonės – dvyniai broliai Augustinas ir Kristijonas Vizbarai, jų ketveriais metais vyresnis brolis Dominykas bei elektronikos inžinierius Mantas Sakalas. Taip pat kartu jau dirba vienas magistrantas bei vienas bakalaurą studijuojantis vaikinas – per artimiausius metus šį šešetuką turėtų papildyti dar keturi specialistai. Į klausimą, kada tiksliai gimė idėja imtis tokio inovatyvaus verslo, D.Vizbaras lakoniškai atšauna: „Toks mūsų tikslas visada ir buvo.“
Broliai Vizbarai gimė Panevėžyje, daugiavaikėje šeimoje (jie dar turi seserį Ingridą), tad jų vaikystė buvo kukli. „Nors tėvas ir buvo tapęs Panevėžio meru, pinigų pertekliaus tikrai nejautėme“, – pasakoja Dominykas.
Beje, tėvas Valdemaras Vizbaras, burlaivio „Brabander“ kapitonas, brolius nuo mažens užkrėtė buriavimo aistra – labiausiai ja užsikrėtė vyresnysis Dominykas, „Ambersail“ jachtos įgulos narys, dalyvavęs pasaulinėse regatose. Todėl po mokyklos jis pabėgo prie jūros ir pasirinko transporto inžinerijos studijas Klaipėdoje, vėliau Atverpene, o 2007-aisiais įkūrė savo įmonę „Brolis Timber“. Turėdamas daugiausiai verslo patirties, Dominykas tapo „Brolis Semiconductors“ generaliniu direktoriumi.
O štai Augustinas ir Kristijonas, baigę vidurinę mokyklą, abejojo, kur stoti. Svarstė, ar rinktis teisę, ar ekonomiką, tačiau tėvas, pats buvęs fizikas, broliams patarė stoti į fiziką, nors mokykloje jie nebuvo ypač susidomėję šiuo mokslu, aktyviai nedalyvavo jokiose olimpiadose.
Pradėję studijuoti Vilniaus universitete, antrame kurse jaunuoliai pradėjo dirbti prof. Viliaus Palenskio ir prof. Jono Matuko vadovaujamoje Triukšmų tyrimų laboratorijoje. „Tokių žmonių universitete pasitaiko gana retai – kad kokią užduotį jiems duotum, viską išsiaiškina iki smulkmenų ir paskui padaro“, – prisimena J.Matukas.
Ir iš tiesų gana nedaug studentų, gindamiesi baigiamąjį bakalauro darbą, kartu pateikia dešimt ar daugiau mokslinių straipsnių, iš kurių keli paskelbti itin vertinamuose ir cituojamuose mokslo žurnaluose. Tiesą sakant, netgi retas magistrantas per gynimą pateikia tiek straipsnių.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.