Tomo Alksnio nuotr.

Sportinis „Chevrolet Camaro“ buvo kurtas septintojo dešimtmečio viduryje Amerikoje kaip alternatvyna „Ford Mustang“ modeliui.

Pirmoji „Chevy Camaro“ karta pasirodė 1966 metais ir turėjo didelį pasisekimą. Iš viso buvo išleistos keturios kartos, o 2002 m. – gamyba nutraukta. Pats naujausias „Camaro“ vėl atgimė JAV rinkoje prieš keletą metų. Iš pradžių gamintojas – „General Motors“ skelbė, kad modelis bus tiekiamas tik Amerikos rinkai, pasirinktinai su 6 arba 8 cilindrų varikliais. Todėl žinia, kad „Camaro“ atkeliauja ir į Europą, buvo netikėta. Tai, matyt, lėmė „Camaro“ sėkmė už Atlanto: pagal paskutinius duomenis, šio modelio 2011 m. jau parduota beveik 80 tūkst, kai pagrindinio konkurento – „Mustang“ gerokai per 10 tūkst. egzempliorių mažiau. „Ford“ irgi buvo nutraukęs „Mustang“ gamybą, tačiau penktoji jo karta į rinką sugrįžo 2005 metais, o dar po metų GM koncernas pristatė būsimojo „Camaro“ koncepciją. Kai buvo paskelbta apie penktos kartos serijinę „Camaro“ versiją, galvota, jog ji skirsis nuo koncepcinio modelio, tačiau 2009 m. įvykęs debiutas parodė, kad „Camaro“ rinkoje pasirodė beveik nepakeistas.

Europai – tik su V8

Su kolegomis važiuodami į „Camaro“ bandymus Kroatijoje jau žinojome, kad šis modelis Europai bus siūlomas tik su V8 varikliais. Atrodė, kad ši mašina benziną gers kibirais, nes siūlomi sportiniai „bolidai:  – su vieninteliu 6.2 l atmosferiniu V8 jėgos agregatu, kuris, priklausomai nuo transmisijos, gali būti dviejų galių. Versija su mechanine pavarų dėže išvysto 432 AG, maksimalų 569 Nm sukimo momentą (esant 4600 aps./min.). Su automatine pavarų dėže komplektuojamas „Camaro“ turi 405 AG, pasiekia maksimalų 556 Nm (esant 4300 aps./min.) sukimo momentą. Gamintojų  atstovų teigimu, ekonomiškumas tikrai nėra svarbiausias prioritetas – modelio su mechanine pavarų dėže sąnaudų vidurkis siekia 14,1 l/100 km, su „automatu“ – šiek tiek mažesnės. Mažesnės todėl, kad šioje modifikacijoje egzistuoja speciali sistema, kurioje automatika atjungia keturis cilindrus, kai motoras veikia „lengvu režimu“. Apie ekologiją amerikiečiai net negalvojo, kadangi CO2 emisija yra tris kartus didesnė, nei reikalauja naujausi europiniai standartai. Įsibėgėjimas iki 100 km/val. – per 5,2 sek., o maksimalus greitis ribojamas elektroniškai iki 250 km/val. Bet visa šio modelio „dvasia“ yra likusi iš praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio.

Nėra didžiausias rajūnas

Po ekstremalių bandymų lėktuvų pakilimo take degalų sąnaudos tebuvo apie 16 l/100 km. Tai nustebino, nes šiuo atveju panašūs „bolidai“ siurbia ne mažiau kaip po 20 litrų.

Matyt, dar kur kas ekonomiškesnis yra grynai amerikietiškas variantas su V6 motoru. Pastarojo, beje, ir kaina, visai nepanaši į sportinio „bolido“ – vos apie 60 tūkst. Lt, tuo tarpu kai pigiausia europietiška versija kainuoja per 130 tūkst. Lt. Anot gamintojų atstovų, tikslios kainos Baltijos šalių pirkėjams bus nustatomos kiekvienu atveju atskirai, kadangi nauji „Camaro“ pas bus nebus graibstomi it karšti pyragėliai – mes neturime nei nostalgiškų „sportinių amerikonų“ vairavimo tradicijų, nei per itin daug pinigų. Kur kas didesnio populiarumo šis modelis, regis, turėtų sulaukti Skandinavijoje, kurioje iš Amerikos kilę sportiniai automobiliai buvo prieinami dar hipių laikais…  Tuo tarpu pas mus daugiau pirks iš JAV atgabentus naudotus „sportininkus“ už sąlyginai nedidelius pinigus.

Turi savitą charakterį

Įmanomi kupė ir kabrioleto kėbulai, taip pat siūloma speciali „45“ versija, sukurta šio modelio gamybos 45 metų jubiliejui. Ji skiriasi tik keliais specifiniais apdailos akcentais. Jei su kupė važiuoti tas pats kaip ir su panašiais kitais automobiliais, tai, tarkime, kabrioleto stogą galima pakelti tik esant ypatingai geram orui: šios versijos aerodinamika panaši į tragišką, vėjas pučia iš visų pusių. Apie daugelį europietiškų kabrioletų to pasakyti tikrai negalima. Sėdėsena – žema, matomumas atgal – tragiškas, bet taip yra ir panašiuose automobiliuose.

Nustebino „Camaro“ pakaba, kuri nėra tari medinė taburetė. Savito „minkštumo“ „Camaro“ turi. Ratai – kaip ir priklauso tikram „bolidui“: 20 colių su „Brembo“ stabdžiais. Varančioji ašis – galinė. Priekinės ir galinės ašių išbalansavimas paskirstytas santykiu 52:48.

Eksterjeras – kaip ir pridera: ilgas variklio gaubtas ir trumpas galas, kuriam modernumo priteikia galiniai LED žibintai ir posūkiai. Interjeras visai nepanašus į amerikietiškose sportinėse mašinose anksčiau dominavusią „piguvą“ – plastmasės ne visai barškančios, yra netgi USB sąsaja, ant priekinio stiklo šviečia geltonai rodomas greitis ir kiti duomenys. Tai jau matyta europietiškuose modeliuose, pirmiausia tai padarė BMW. Esama ir balasto: šalia pavarų svirties yra bene 4 indikatoriai, rodantys visai nebūtinus dalykus – alyvos slėgį ir kt. Į mašinos galą gali patogiai atsisėsti tik du nedidelio ūgio keleiviai, aukštesnius vargu ar ten nuvarysi…