„Renaut Clio“ modelis prieš keletą dešimtmečių pakeitė pakankamai populiarų Europoje „Renault 5“  modelį per aštuonis pirmojo „Clio“ gyvavimo metus buvo pagaminta net 4 milijonai šių automobilių.

Ne mažiau populiarus buvo ir antros kartos „Clio“. Tačiau metai bėgo, konkurentai pradėjo spausti ir vienu metu „Clio“ pagal pardavimų apimtis buvo pralenkęs kitas prancūziškas modelis – „Peugeot 206“.

Ir štai praėjusią vasarą sulaukėme ketvirtosios kartos „Clio“. Techniškai šis automobilis – nieko naujo. Modelis sukurtas ant šiek tiek modernizuotos „Renault-Nissan“ aljanso platformos, turinčios B indeksą. Pavyzdžiui, buvo pakeistos elektrinio vairo stiprintuvo charakteristikos, vairas tapo šiek tiek „trumpesnis“. Nors ketvirtame „Clio“ montuojama iš senesnio modelio paimta penkių pavarų greičių dėžė, dabar joje pakeisti perdavimo skaičiai. Naujame modelyje įdėtos kitos spyruoklės, nauji amortizatoriai. Visi šie techniniai sprendimai leido naujam „Clio“ palengvėti net 100 kg, pakaba tapo kiek standesnė. Keletas palengvėjimo priežasčių – iš lengvų kompozicinių medžiagų pagamintas bagažinės dangtis ir 10 litų mažesnis degalų bakas.

Naujojo „Clio“ dizainas – naujoviškas, sukurtas prižiūrint naujam „Renault“ koncerno dizaino šefui Lorensui van den Akerui. Dizaino koncepcija – „meilė iš pirmo žvilgsnio“. Interjere dingo nuobodžios formos, plastikas tapo ne toks pigus ir pilkas. Ketvirtame „Clio“ galimi trys varikliai – naujas benzininis trijų cilindrų 0,9 litro darbinio tūrio su turbina (90 AG), senasis 1,2 l benzininis (75 AG) bei dyzelinis dCi su 90 AG ir 220 Nm sukimo momentu, kurio vidutinės degalų sąnaudos neviršija 5 litrų 100 km kelio.