Dreams foto

Balandžio 26-ąją, pasauliui minint intelektualinės nuosavybės apsaugos dieną, „Business Software Alliance“ (BSA) paskelbė „slaptojo pirkėjo“ būdu Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatus. Tyrimas parodė, kad kasmet vis daugiau kompiuterių pardavėjų Lietuvoje pataria vartotojams įsidiegti licencijuotą programinę įrangą ir gerai išaiškina jos privalumus. Tačiau vis dar pasitaiko nesąžiningų pardavėjų, atvirai ar užuominomis siūlančių naudotis nelegaliomis programomis. Ekspertų teigimu, piratines kompiuterių programas siūlantys konsultantai rizikuoja pažeisti autorių teises ginančius įstatymus, o tokie kompiuterių prekybos salonai gali susilaukti sankcijų ir prarasti klientų pasitikėjimą.

Šių metų pradžioje atlikto tyrimo metu buvo patikrinta daugiau nei šimtas kompiuterių salonų visoje Lietuvoje. „Slaptieji pirkėjai“ pardavėjų teiraudavosi nebrangaus kompiuterio su programine įranga, bet išreikšdavo nenorą brangiai mokėti už programas. Tyrimo duomenimis, licencijuotos programos dažniausiai buvo siūlomos kompiuterių platintojų tinkluose bei parduotuvėse, esančiose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Šių parduotuvių darbuotojai gebėjo geriau išaiškinti, kad naudojimasis licencijuota programine įranga užtikrina klientams kokybę, reguliarius atnaujinimus ir gerokai didesnį saugumo lygį.

„Pardavėjai, klientams rekomenduojantys nelicencijuotą produkciją, balansuoja ties įstatymo peržengimo riba, o programų gamintojai tokiais atvejais turi teisę peržiūrėti ar net nutraukti bendradarbiavimo sutartis“, – teigė BSA atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos „Pranckevičius ir partneriai” („Baltic Law Office“) advokatė Jolanta Kaminskaitė. Pasak J. Kaminskaitės, „slapto pirkėjo“ tyrimus BSA ketina vykdyti nuolat.

Pasak „Verslo programinės įrangos aljanso“ (VPĮA) prezidento Ervino Leontjevo, licencijuotą programinę įrangą rekomenduojantys pardavėjai rodo didesnį brandumą ir demonstruoja didesnę atsakomybę prieš klientus. „Viena pagrindinių nelegalios programinės įrangos grėsmių – pavojus vartotojams prarasti svarbią asmeninę ar finansinę informaciją dėl nelegaliose programose esančių virusų ar kitų kenkėjiškų programų. Pirkdami iš nesąžiningų pardavėjų, klientai rizikuoja kompiuterio naudojimosi kokybe ir nebetenka saugaus darbo su kompiuteriu garantijų“, – teigė VPĮA prezidentas.

Piratams palankesnės mažos parduotuvės

„Slapto pirkėjo“ tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausiai nelicencijuota programinė įranga buvo siūloma mažesniuose Lietuvos miestuose. Panašios tendencijos pastebimos ir prekybos vietose, nepriklausančiose prekybos tinklams – nustatyta, kad individualiose kompiuterių prekybos salonuose dukart dažniau buvo siūloma įsigyti nelicencijuotų programų nei parduotuvėse, kurios priklauso didiesiems prekybos tinklams.

„Parduotuvės, kuriose dažniau buvo siūloma piratinė produkcija, gali tikėtis daugiau patikrinimų ar sankcijų iš teisėsaugos institucijų. Pagal Lietuvoje galiojančius autorių teisių ir kitus įstatymus už nelicencijuotos programinės įrangos platinimą numatyta baudžiamoji, administracinė ir civilinė atsakomybė. Paminėtina, kad dažnai teisminėje praktikoje atsakomybė yra taikoma juridiniams asmenims t.y. įmonė atsako už savo darbuotojų veiksmus “, – teigė J. Kaminskaitė.

„Nesąžiningi pardavėjai turėtų suprasti, kad jie iš vartotojų atima licencijuotos programinės įrangos teikiamas garantijas, pavyzdžiui, saugumo atnaujinimus ar nemokamus legalius papildymus. Paradoksalu, bet tokie prekybos salonai kerta šaką, ant kurios patys sėdi, – jų veiksmai propaguojant nelegalias programas tiesiogiai veikia Lietuvos IT rinką ir visos šalies ekonomiką“, – sakė VPĮA prezidentas E. Leontjevas.

Reikalingi konsultantų mokymai

Absoliuti dauguma „slapto pirkėjo“ tyrimo metu patikrintų parduotuvių darbuotojų pasitikėjo savo jėgomis bendraudami su klientais, tačiau dažnas sutrikdavo sulaukęs klausimo, kodėl klientui reikėtų rinktis licencijuotą operacinę sistemą ar programinę įrangą. Net 77 proc. konsultantų negalėjo argumentuoti, kodėl vartotojui naudinga rinktis legalią programinę įrangą. Likę 23 proc. pardavėjų, pateikusių priežasčių įsigyti legalią programinę įrangą, dažniausiai savo pasiūlymus grindė efektyviu ir patikimu darbu su kompiuteriu bei nemokamu programinės įrangos atnaujinimu.

„Šis tyrimas aiškiai parodė, kad darbuotojams galimai trūksta kompetencijos konsultuojant klientus licencijuojamos programinės įrangos klausimais. Salonų vadovai turėtų į tai atsižvelgti ir organizuoti papildomus mokymus, akcentuoti klientams sukuriamą vertę. Geresnis konsultantų darbas patariant dėl programinės įrangos pasirinkimo, padidintų klientų pasitikėjimą pardavėjais“, –  teigė E. Leontjevas.

„Slaptojo pirkėjo“ tyrimas kompiuterių parduotuvėse buvo vykdomas trečiąjį kartą. Sausio mėnesį vykusio tyrimo metu buvo patikrinti 108 prekybos taškai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje bei Marijampolėje. Patikrintos ir atskiros didžiųjų technikos pardavėjų tinklų parduotuvės. BSA planuoja ir toliau tęsti „slaptojo pirkėjo“ tyrimus Lietuvoje.