Geriausių šiuolaikinių lietuvių menininkų dvidešimtukas sulaukė feminisčių atsako.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2013-ųjų antrąjį pusmetį proga truputis svarbiam tarptautinės reikšmės reikalui atidėto biudžeto nubyra ir kultūrai. Tas truputis – viso labo vienas procentas to, ką rengiasi išleisti ponai ir ponios tamsiais kostiumais, tačiau vilniečiai jau gali pamatyti dvi iš pirmininkavimo pinigų surengtas parodas, paruoštas „euroeksportui“: jos veikia Šiuolaikinio meno centre ir Nacionalinėje dailės galerijoje. Abi jas vėliau galės išvysti ir kitų ES valstybių meno gerbėjai. O kad parodų logistika nekeltų pernelyg didelių rūpesčių, joms buvo pasitelktos modernios, lengvai multiplikuojamos meno priemonės.
Šiuolaikinio meno centre galima apžiūrėti parodą „Didesnio dalis“, siūlančią koncentruotą dvidešimties žymiausių Lietuvos šiuolaikinių menininkų kūrinių kolekciją. Projekto kuratorių pakviesti menininkai specialiai jai parengė po skaitmeninį atspaudą, kuriame pristatė garsiausią savo kūrinį – fotografiją, filmo kadrą, instaliaciją ar performansą. Rengiant parodą paaiškėjo, kad kone trečdalis pripažintų lietuvių menininkų didžiąją laiko dalį praleidžia už Lietuvos ribų. Į išrinktųjų dvidešimtuką pateko Žilvinas Kempinas, Deimantas Narkevičius, Nomeda ir Gediminas Urbonai bei kiti ryškiausi šiuolaikinio meno padangės vardai.

Skirtingos meno kalbos
Nacionalinėje dailės galerijoje praėjusią savaitę pradėjo veikti antroji į „euroeksportą“ orientuota ekspozicija „Poetiniai dokumentai“, mėginanti tematiškai komponuoti įvairių kartų Lietuvos poetų, fotografų ir kino kūrėjų kūrybą. Kino specialistė Živilė Etevičiūtė sudarė trumpą dokumentinių filmų programą, o Ievos Mazūraitės-Novickienės siūlomą garsių fotomenininkų darbų rinkinį papildo Eugenijaus Ališankos atrinkti lietuvių poetų eilėraščiai, kuriuos kituose Europos kraštuose veikiančių galerijų lankytojai galės skaityti ir anglų arba vokiečių kalbomis. Taip Jano Bulhako, Jono Kalvelio, Algimanto Kunčiaus, Aleksandro Macijausko, Antano Sutkaus nuotraukos „Poetiniuose dokumentuose“ prabyla jų nuotaiką atliepiančiais Kazio Binkio, Alfonso Nykos-Niliūno, Sigito Gedos, Tomo Venclovos, Juditos Vaičiūnaitės tekstais. Beje, patikusio eilėraščio atspaudą parodos lankytojams leidžiama pasiimti kaip atminimą.
Panašių keliaujančių parodų, skirtų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai,  netrukus sulauksime ir daugiau. „Meno avilio“ rengiama dokumentinio kino programa „Kino inkliuzai“, pasak Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vadovės Daivos Parulskienės, ypač reikšminga tuo, kad bus skirta lėšų ir svarbioms archyvinėms nacionalinėms kino juostoms restauruoti. Kitas projektas „Lietuva pašto siuntoje“ supažindins europiečius su Lietuvos objektais, UNESCO įtrauktais į saugotino paveldo sąrašus. O projektas „Lietuva Europoje, Europa Lietuvoje“, kuruojamas Tarptautinio kultūros programų centro, bandys kūrybingai atskleisti ir parodyti lietuvių sąsajas su kiekviena Europos Sąjungai priklausančia valstybe.
Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė priduria, kad ypatingas kultūrinis dėmesys antrąjį pusmetį bus skiriamas Tarybos būstinei Briuseliui, kuriame Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu vyks apie du tūkstančius įvairiausių posėdžių, bei kitiems Belgijos miestams. Briuselio karališkajame kultūros ir meno centre BOZAR bus surengtas Violetos Urmanos koncertas. O Gento dailės muziejuje rudenį veiks didžiausia Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno paroda, kada nors surengta užsienyje.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-10-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.