Nelogiškais kriterijais sudarytos „Sidabrinės gervės“ nominacijos nepalieka  alternatyvų balsavimui.

Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimu pristatoma „Sidabrinė gervė“ šiemet jau penktą kartą pagerbs per praėjusius metus pasižymėjusius mūsų kino industrijos žmones. Privačiomis ir komercinių rėmėjų lėšomis organizuojama ceremonija iš tiesų skatina domėtis savais filmais ir sukuria reikalingą šventę, bet vis tiek provokuoja tuos pačius neatsakytus klausimus, kuriuos patyliukais pateikia net išrinktieji ir pagerbtieji. Daugiausiai neaiškumų sukelia abejotinais atrankos kriterijais sudaromi nominacijų trejetukai, kuriuose šiemet vėl pilna akibrokštų, nelygių vertinimų, kuriozų ir nelogiškų sprendimų. Visagaliais Dievais pasijutusi penkių ekspertų komisija beveik nepaliko alternatyvų balsavimui. Daugelyje nominacijų nugalėtojai lengvai perskaitomi ir jie neturi lygiaverčių konkurentų.

Trūksta objektyvumo
Opi problema apdovanojimus kamuoja nuo pat pirmojo „Sidabrinių gervių“ skrydžio. Anksčiau komisijos sudėtyje bent jau buvo įvairias profesijas atstovaujančių teisėjų. O dabar penki tituluoti ekspertai susirinko, padiskutavo ir pareiškė savo asmenines nuomones. Viskas.
Kita vertus ne mažiau svarbu žinoti, kiek gamybos darbus užbaigę prodiuseriai įtakojo komisijos sprendimus, kiek su elementaria logika prasilenkiančių kompromisų teko priimti, ar nominuotus filmus atstovaujantys Lietuvių kino akademijos nariai nusišalins nuo balsavimo? Kiekvienų apdovanojimų vertę įprasmina objektyvumas, kurio, deja, „Sidabrinėms gervėms“ stipriai trūksta. Tuomet susidaro įspūdis, kad bičiuliai padalina prizus draugams ir nominuoja tik tuos, kuriuos reikia apdovanoti.
Šiemet apdovanojimų pamatus sudėjusi komisija (dr. Gražina Arlickaitė, dr. Renata Šukaitytė, Ieva Skaržinskaitė, aktorė Dalia Storyk, dailininkas Galius Kličius) pademonstravo charakterį ir nutarė išbraukti geriausio scenarijaus nominaciją. Tikro scenarijų specialisto komisijoje neturėję penki ekspertai pareiškė, kad lietuviai nemoka rašyti scenarijų ir nenusipelno būti nominuoti. Ar iš tiesų visi kiti balso teisę turintys rinkėjai ir profesionalūs scenaristai pritartų šiam kvestionuotinam verdiktui, skambiai pakrikštytam „pavojaus signalu“?
Juk scenarijuje ir parengiamuosiuose darbuose būna užkoduojama filmo sėkmė. Jeigu viešai pripažįstame, kad scenarijus yra blogas ir niekam tikęs, tai reiškia, kad patys prieštaraujame visiems kitiems savo sprendimams. Kaip turėtų jaustis Maestro Algimantas Puipa, nominuotas už geriausią filmą ir geriausią režisūrą, bet, komisijos manymu, parašęs nevykusį ir net nominacijos nevertą scenarijų?
Užtat pagrindinėje geriausio filmo nominacijoje „Sidabrinių gervių“ komisija staiga pamiršo principingumą ir nusprendė pašlovinti niekam nerodytą filmą „Narcizas“. Jokioje kitoje pasaulio šalyje kino apdovanojimų organizatoriai neleistų sau laužyti nustatyto reglamento ir nominuoti svarbiausios sąlygos neįvykdžiusio filmo, kurio dar nematė ne tik žiūrovai, bet ir patys vertintojai.
Juk visiems akivaizdu, kad trejus metus gamintas ir bent tris kartus premjerai žadėtas debiutuojančios režisierės Dovilės Gasiūnaitės „Narcizas“ neturi nė menkiausiausių šansų pasipriešinti lyderiams – Donato Ulvydo nuotykių epui „Tadas Blinda. Pradžia“ ir A.Puipos dramai „Miegančių drugelių tvirtovė“.
Susidaro įspūdis, kad nominacija „Sidabrinei gervei“ tampa savotišku paguodos prizu vėluojančiam ir repertuare kol kas vietos neradusiam filmui.

Nepagarba būsimam nugalėtojui
Lietuvių kino akademijos steigėja, tarybos narė ir komisijos vadovė G.Arlickaitė kasmet balsuoja Europos kino meno akademijos apdovanojimuose. Ji tikrai turėtų žinoti, kad neobjektyvu ir neteisinga vienoje nominacijoje lyginti pilnametražį vaidybinį filmą, dokumentinį filmą, televizijos serialą ir trumpametražį filmą. Bet Lietuvoje tokie fantastiški kuriozai vis dėlto yra įmanomi ir ne pirmus metus skatinami.
Nuotykių epe „Tadas Blinda. Pradžia“ pagrindinį vaidmenį sukūręs dainininkas Mantas Jankavičius geriausio aktoriaus nominacijoje konkuruoja su ženkliai mažesnio pasiruošimo reikalavusiais Mariaus Repšio ir Vainiaus Sodeikos pasirodymais trumpametražiuose filmuose. Jeigu jau komisija nutarė pritempti nelaimingai stumdomą „Narcizą“ iki nominacijos už geriausią filmą, tai kodėl tada paminėjimo už geriausią vaidmenį nenusipelnė graikų kilmės aktorius Amvrosios Vlachopoulos? Nejaugi jis vaidina taip blogai, kad komisija nerado kitos išeities ir atsigręžė pagalbos šauksmu į trumpametražius filmus. Lietuvio svieto lygintojo Manto ir mums nepažįstamo legionieriaus Amvrosioso dvikova bent jau žadėtų nenuspėjamą intrigą apdovanojimų ceremonijai ir pateiktų pasirinkimo galimybę balsuotojams, o dabar nugalėtojas praktiškai aiškus be balsavimo.
Neaiškiais, kurioziniais ir nelogiškais kriterijais sudaryta ir geriausios aktorės nominacija. Sparčiai progresuojanti aktorė Miglė Polikevičiūtė nominuojama už pagrindinį vaidmenį trumpametražiame filme „Paskutinė medaus mėnesio diena“, kai žymiai svarbesnis ir stipresnis jos pasirodymas „Miegančių drugelių tvirtovėje“ yra paskelbiamas tik epizodiniu. Trijų talentingų merginų Elzės Gadavičiūtės, Giedrės Giedraitytės ir Miglės Polikevičiūtės vaidmenys A.Puipos filme yra tokie patys pagrindiniai, kaip ir svarbiausią karjeros vaidmenį atlikusios Janinos Lapinskaitės. Vėlgi geriausios aktorės nominacijoje galėjome turėti intriguojančią ir įdomią dvikovą tarp jaunųjų žvaigždžių trijulės bei patyrusios jų mokytojos.
Nesinorėtų tikėti, kad čia kažkaip įsimaišė įtakingos prodiuserės pageidavimas, kad „Miegančių drugelių tvirtovė“ gautų dvi garantuotas „Sidabrines gerves“, nes dabartinėje situacijoje kitokios baigties abejose nominacijose neįmanoma įžvelgti. Kažkodėl jaunos aktorės Severijos Bielskytės pagrindinis vaidmuo trumpametražiame filme „Laikinai“ komisijai sušvito epizodiniu, nors panašios apimties Miglės Polikevičiūtės šou „Paskutinėje medaus mėnesio dienoje“ užrašytas pagrindiniu.

Nugalėtojas jau aiškus?
Pasaulio žemėlapyje nerasite kitos šalies, kurioje geriausio režisieriaus titului pretenduotų skirtinguose žanruose dirbę ir kardinaliai kitokias užduotis sprendę autoriai. Kaip objektyviai išrinkti geriausią tarp A.Puipos („Miegančių drugelių tvirtovė“), Audriaus Stonio (dokumentinis f. „Raminas“) ir Mindaugo Survilos (dokumentinis f. „Stebuklų laukas“)? Tokį rebusą siūlanti komisija prieštarauja pati sau, sakydama, kad „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Narcizas“ yra tinkami geriausio filmo nominacijai, bet jų režisieriai Donatas Ulvydas ir Dovilė Gasiūnaitė pernelyg silpni geriausio režisieriaus nominacijai. Balsuojant sąžiningai ir objektyviai, geriausiu filmu reikėtų pripažinti geriausio režisieriaus kūrinį. Šiai taisyklei būna itin mažai išimčių.
Gudrioji „Sidabrinės gervės“ komisija sąmoningai ištrynė visą intrigą ir jau balandžio 23 d. visiems atskleidė, kad gegužės 13 d. pagrindinį titulą laimės „Miegančių drugelių tvirtovė“. Toks apdovanojimų ceremonijos scenarijus neturėtų net nustebinti, nes „Tadas Blinda. Pradžia“ yra žiūrovų filmas ir publikos pripažintas nugalėtoju, bet Lietuvių kino akademijoje nėra nė vieno tokio žiūrovo, kuris objektyviai įvertintų realius D.Ulvydo kūrinio nuopelnus. Vargu, ar 303 tūkst. žiūrovų palaikymą užsitikrinusiems „Tado Blindos“ kūrėjams reikalingos savame draugų rate dalinamos „Sidabrinės gervės“ statulėlės. Sakykite ką norite, bet įtartinai skamba faktas, kad komisijos narys ir dviejų „Sidabrinių gervių“ laureatas Galius Kličius dirbo ankstesniuose dvejuose Algimanto Puipos filmuose „Dievų miškas“ ir „Nuodėmės užkalbėjimas“.
Vis dėlto didžiausi komisijos akibrokštai skaužiai palietė abu pagrindinius kandidatus. Kas galėtų sąžiningai paaiškinti, kodėl užtarnautos nominacijos negavo ryškiausią ir įsimintiniausią metų personažą genialiai įkūnijęs aktorius Dainius Kazlauskas? Bent sykį matę „Tadą Blindą“ žiūrovai neleistų nė akimirkai suabejoti, kad Edmundą fantastiškai suvaidinęs aktorius buvo vertas garantuotos nominacijos. Kas jį pamiršo įtraukti į geriausio epizodinio aktoriaus nominaciją?
Dabar gi „objektyvioji“ komisija savo sprendimais kviečia manyti, kad aktorių dueto Arūno Storpirščio ir Adolfo Večerskio trumpas ironiškas pokalbis važiuojančiame automobilyje yra geresnis ir vertingesnis už D.Kazlausko solinį šou?
„Tadas Blinda“ sučiups „Sidabrinę gervę“ už geriausią muziką (kompozitorius K.Mašanauskas triumfuos antrus metus iš eilės) ir už geriausio operatoriaus Ramūno Greičiaus žygdarbį. Kiekvienam laureatui būtų smagiau laimėti nenuspėjamoje kovoje, tačiau komisija sensacingai nusprendė, kad „Miegančių drugelių tvirtovę“ įspūdingai filmavęs Viktoras Radzevičius kažką atliko prastai ir nenusipelno net nominacijos. Kur gi logika, turint stiprų kanditatą iš pilnametražio filmo, jį iškeisti į LMTA magistrantūros egzaminui parengtam puikiam trumpametražiui (8 min.) filmui „Ryba“ talkinusį Feliksą Abrukauską?
Apmaudu, kad apdovanojimų ceremonijos tema pasirinkę kino montažą organizatoriai neįtraukė reikalingos nominacijos už geriausią montažą. Bet kokia komisija ją laisvai užpildytų apdovanojimų nusipelniusiais ir visuomenei mažiau žinomais kandidatais, kurių darbus ir vardus svarbu viešinti.

Kaip būtų geriau ir reikšmingiau?
Svarbiausia, kad niekas net nenori diskutuoti apie „Sidabrines gerves“ ir nesistengia rūpintis prarandamu apdovanojimų autoritetu. Spaudos konferencijoje komisijos vadovė G.Arlickaitė paskelbė nominacijas. Naujienų agentūros, vedantieji dienraščiai ir skaitomiausi interneto portalai perspausdino pretendentų sąrašus. Prodiuseriai, draugai ir artimieji pasveikino išrinktuosius per socialinius tinklus. Ir visiems viskas gražu. Visi atrodo laimingi ir pasiruošę šventei. Gegužės 13 d. jie apsirengs ir susirinks į Nacionalinį dramos teatrą, kuriame tikriausiai vėl bus daugiau su kinu nesusijusių, filmų nemačiusių ir per įvairius renginius migruojančių veidų.
Kaip būtų įmanoma viską pakeisti? Iš tiesų lietuviškoje aplinkoje nereikalinga abejotinus sprendimus priimanti komisija. Lietuvių kino akademijoje užsiregistravę režisieriai į nominaciją turėtų išrinkti geriausius metų režisierius, aktoriai gautų užduotį nuspręsti, kurie iš reikšmingus vaidmenis sukūrusių kolegų privalo užimti vietas nominacijose, operatoriai, montažo režisieriai, kompozitoriai būtų atsakingi už savus daržus, o tarybos nariai, kritikai, žurnalistai pasiūlytų geriausių filmų trejetukus be jokių išimčių ir nusižengimų taisyklėms. Tuomet visi Akademijos nariai slaptu balsavimu nuspręstų galutinius nugalėtojus.
Taip apsidraustume nuo nelogiškų, juokingų ir net gėdingų sprendimų.